Komisija dar kartą paragino Taliną atšaukti beveik prieš dešimtmetį įvestus griežtesnius išorinės ES sienos kirtimo reikalavimus, nes tokie veiksniai prieštarauja Šengeno zonos taisyklėms.

Jau daugelį metų besitęsiančio ginčo objektas yra 2011 metais šalyje įsigaliojusios sausumos sienos kirtimo taisyklės, pagal kurias iš paliekančių ES teritoriją keleivių imamas mokestis už vietos rezervavimą eilėje ir naudojimąsi laukimo zona.

Talinas vėliau penktadienį atmetė EK įspėjimą, pareiškęs, kad ginčą sukėlusios priemonės yra susijusios su eismo organizavimu, o ne su sienos kontrole, todėl savo veiksmų nelaiko Šengeno erdvės taisyklių pažeidimu.

„Estijos įvestos procedūros ir priemonės nėra susijusios su Šengeno sienų taisyklių reguliavimu ir negali joms prieštarauti“, – pažymėjo vidaus reikalų ministras Martas Helme (Martas Helmė).

Ji pabrėžė, kad šios priemonės „nėra susijusios su pasienio kontrole, patruliavimu ir stebėjimu“.

„Tai daugelį metų besitęsiantis ginčas, kur Estija ir Europos Komisija laikosi skirtingų nuomonių“, – pridūrė ministras.

Vis tik Estija turi per du mėnesius sureaguoti į vėliausius EK priekaištus – kitu atveju gali būti inicijuota pažeidimo procedūra.

Briuselis taip pat nusprendė įspėti Estiją dėl netikslaus ES kovos su rasizmu ir ksenofobija taisyklių taikymo.

Europos Komisija pažymėjo, kad Talinas nepakankamai griežtai kovoja su neapykantą kurstančia kalba, taip pat su Holokausto neigimu, ir paragino sugriežtinti tam tikras Baudžiamojo kodekso nuostatas.

Analogiško raginimo penktadienį sulaukė ir Rumunija. Abi šalys turi pateikti Komisijai atsakymą per du mėnesius.