Pasiūlymo kelti minimalaus tabako apmokestinimo kartelę kritikai tvirtina, kad pasekmes gali pajusti visa ES bendroji rinka ir perspėja, kad ekonominis ir socialinis tokių sprendimų poveikis gali būti sunkus, įskaitant ir ES konkurencingumo mažėjimą pasaulyje.

Ekspertai nusiteikę skeptiškai

„Tabako akcizų direktyva“ buvo pristatyta šių metų liepos mėnesį, siūlant ne tik didinti akcizo mokesčius tabakui, bet ir ampokestinti visų tipų produktus, tokius kaip kramtomas tabakas ir elektroninės cigaretės. Esą šitaip siekiama įgyvendinti ambicingą programą, pagal kurią 2040 m. ES praktiškai nebeliktų rūkorių.

Ekspertai savo ruožtu teigia, kad Tabako akcizų direktyva (TAD) neima domėn tokių galimų neigiamų pasekmių, kaip ekonominis ir socialinis poveikis, nepagarba vartotojų teisėms, kai kurių žemės ūkio sektorių žlugdymas, organizuoto nusikalstamumo augimas, didesnis nedarbas ir gamybos mažėjimas.

TAD kritikai pabrėžia, kad ES yra ypatingai pažeidžiama tabako kontrabandos, nes turi ilgą rytinę sieną su blokui nepriklausančiomis valstybėmis – Baltarusija, Moldova, Ukraina, iš kurių į ES plaukia pigių cigarečių srautai. „Eureporter“ savo pranešime pažymi, kad tai puikiai iliustruoja šimtai kontrabandininkų balionų, skrendančių į Lietuvą iš Baltarusijos ir darančių ne tik ekonominę žalą, bet tiesiog keliančių bendrą chaosą dėl dažnų Vilniaus oro uostų uždarymo. „Seniai veikiantis plataus masto kontrabandos tinklas yra susijęs su aukštais Minsko pareigūnais, o vien spalio antroje pusėje dėl kontrabandistų veiklos buvo paveikta apie 140 skrydžių ir 20 tūkstančių keleivių“, – rašo leidinys.

Šio fakto ignoravimas lemia nesėkmingos politikos taikymą, o tai savo ruožtu lemia užtikrinto pralaimėjimo scenarijų – valstybės narės netenka mokestinių pajamų, vartotojai nenustoja rūkyti ir persimeta prie neaiškios kilmės ir kokybės produktų, o nusikalstamos grupuotės įgyja naujus greitų pajamų kanalus.

Delikatus mokesčių balansas

Ekonomikos profesorius Francesco Moscone pažymi, kad TAD įgyvendinimo poveikis paveiks daug daugiau, nei vien mokesčių politiką, kuri jo nuomone turėtų būti derinama su finansinio stabilumo, visuomenės sveikatos ir ekonominio atsparumo klausimais.

Profesoriaus teigimu, mokesčių sistema yra delikatus balansavimas, siekiant kurti rinkos struktūrą, garantuoti biudžeto pajamas valstybėms narėms ir kurti teigiamas elgsenos tendencijas visuomenėje. Jei į šį balansą nebus atsižvelgta, nukentės ne tik pavienių narių, bet ir visos ES finansai ir sveikatingumo lygis.

Šešėlinė prekyba ir infliacija

EK duomenų analizė rodo, kad mokesčiai tiesiogiai koreliuoja su nelegalia prekyba: kuo didesni mokesčiai – tuo labiau auga šešėlinė rinka. Šio fakto ignoravimas lemia nesėkmingos politikos taikymą, o tai savo ruožtu lemia užtikrinto pralaimėjimo scenarijų – valstybės narės netenka mokestinių pajamų, vartotojai nenustoja rūkyti ir persimeta prie neaiškios kilmės ir kokybės produktų, o nusikalstamos grupuotės įgyja naujus greitų pajamų kanalus, teigia F. Moscone.

Dar viena nepageidaujama pasekmė – TAD gali paspartinti ES infliaciją kiek daugiau nei puse procento. Tai yra skaičius, kurio negalima nepaisyti. F. Moscone primena, kad didesnė infliacija paveiks bendrą vartojimą, ypatingai ilgesnį laiką stagnuojančiose ekonomikose, o taip pat lems didesnes išlaidas skolų aptarnavimui.

EP narys Marco Falcone atkreipia dėmesį į kitą faktą: tyrimai rodo, kad kaitinamasis tabakas, elektroninės cigaretės ir kiti panašūs produktai kelia kitokius sveikatos iššūkius negu tradicinės cigaretės, tačiau fiskaliniuose EK pasiūlymuose į tai neatsižvelgiama. Profesorius F. Moscone antrina, kad nors apskritai EK iniciatyva yra sveikintina, ją įgyvendinti reikia atsargiai ir gerai pasverti naudų ir žalos santykį, kaip tai įprasta daryti daugelyje kitų sektorių.

Europos parlamentas / Scanpix nuotr.

TAD trūkumai

Ekonomistė dr. Hana Ross teigia, kad direktyvoje yra ne vienas trūkumas: neatsižvelgiama į poveikį infliacijai ir pajamų augimui bei kuriama neteisinga mokestinė nelygybė tarp tabako – nikotino gaminių ir tokių produktų, kaip sukamas tabakas. Kainų tendencijos valstybėse narėse taip pat yra skirtingos, o tai reiškia, kad tabako – nikotino gaminių prieinamumas nesumažės, tik išaugs jų srautai iš vienų valstybių į kitas. H. Ross teigimu, tai žalinga valstybių narių tikslams visuomenės sveikatos ir biudžeto pajamų srityse.

Nepriklausomas EP narys Fernandas Kartheiseris mano, kad direktyvoje numatomas mokesčių didinimas peržengia EK kompetencijos ribas. „Jie (EK) siūlo surinkti penkioliką milijardų eurų visoje ES, iš kurių daugiau nei vienuolika milijardų nusės EK kišenėse. Taigi, šiandien iš tiesų kalbame apie EK kompetencijų viršijimą valstybių narių sveikatos politikos sąskaita. Tai puolimas prieš valstybių narių suverenumą mokesčių politikoje su vieninteliu tikslu – pagerinti EK finansinę padėtį“, – sako jis.

Prieš rūkymą kovojančios organizacijos „Smoke Free Partnership“ atstovas Gijsas van Wijkas tvirtina, kad pasiūlymai yra gyvybiškai svarbūs norint apginti kitą europiečių kartą. Anot jo, tabako kainų kėlimas yra vienintelis veiksmingas būdas mažinti vartojimą, ypatingai tarp jaunimo ir mažesnes pajamas gaunančių žmonių. Minimalios akcizų kartelės kėlimas, jo teigimu, būtų svarbus žingsnis link kainų skirtumo valstybėse narėse mažinimo. Esą būtent tuo ilgai naudojosi tabako pramonė.

EK duomenimis, neteisėta prekyba cigaretėmis ES sugeneruoja devynis milijardus eurų, o kitais tabako gaminiais – tris su puse milijardo.

„Šis skirtumas skatino prekių judėjimą tarp valstybių ir kurstė melagingus naratyvus apie nelegalią prekybą, bet svarbiausia, tai per ilgai leido išlaikyti per žemas tabako ir nikotino produktų kainas“, – sako jis.

Europos tabako gamintojų atstovė Christa Pelsers pažymi, kad vis labiau sutariama dėl to, kad kaitinamasis tabakas, elektroninės cigaretės ir nikotino pakeliai kelia mažesnį pavojų nei cigaretės ir sukamas tabakas. „Nors naujo tipo produktai taip pat kelia savas rizikas ir sukelia priklausomybę, nikotinas savaime nėra pripažintas vėžio sukėlėju. Pagrindiniai su rūkymu susijusių ligų sukėlėjai yra tabako degimo metu išskiriamos medžiagos. Todėl manome, kad šių produktų apmokestinimas turi būti proporcingas ir atspindėti jų kaip alternatyvos rūkymui potencialą“, – teigia ji.

Kairiųjų grupės EP narys Gaetano Pedulla pažymi, kad poveikis rinkai gali būti ne toks didelis, kaip perspėja kai kurie ekspertai. „Mes tarėmės su žemės ūkio ir pramonės atstovais ir jie kalbėjo ne apie šoką rinkai, o skundėsi, kad jau investavo lėšas. Jie mums sako, kad visa tai turės neigiamų pasekmių darbo rinkai ir investicijoms bei paveiks ūkius. Mes (kairieji) manome, kad svarbiausias yra visuomenės interesas, bet pramonės šakų žlugimas nėra naudingas“, – sako jis.

Svarbiausia – ne sveikata

EK Mokesčių ir muitų sąjungos vyriausiosios valdybos direktorė Maria Elena Scopio pabrėžia, kad tabako gaminiai jau seniai apmokestinami, svarbiausi siūlomi tikslai nesusiję su sveikata. „Mes pirmiausiai žiūrime į skirtumus tarp valstybių narių, kurios nežino, kaip apmokestinti pakaitalinius gaminius, nurodomus direktyvoje“, – aiškina ji.

Susitikimo dalyviai taip pat aptarė nelegalią prekybą tabako produktais ir faktą, kad jos mastai ir pobūdis yra skirtingi įvairiose valstybėse. Kai kuriose šalyse tai lemia geografinė padėtis, o kitose – nepakankami kovos su šešėline rinka pajėgumai ir gyventojų įprotis vartoti neteisėtus produktus.

„Eureporter“ publikacijos autoriai rašo, kad neteisėta gamyba ir prekyba tabako produktais bei mokesčių vengimas jau seniai kelia didelę grėsmę ES vidaus rinkos funkcionavimui. Tai taip pat kelia biudžeto pajamų praradimo ir saugumo iššūkius, nes leidžia pelnytis organizuotam nusikalstamumui. Nusikaltėliai sumenkina visos tabako kontrolės politikos efektyvumą ir kelia grėsmę visuomenės sveikatai, siūlydami pigesnius ir lengvai prieinamus gaminius. Be to, tai iškreipia rinką, nuvilioja vartotojus nuo teisėtos rinkos ir didina infliaciją. EK duomenimis, neteisėta prekyba cigaretėmis ES sugeneruoja devynis milijardus eurų, o kitais tabako gaminiais – tris su puse milijardo.