Du pareiškimus dėl nepasitikėjimo U. von der Leyen pateikė griežtai kairieji ir kraštutiniai dešinieji, kurie kaltina jos vadovaujamą EK skaidrumo stoka ir nepritaria jos prekybos politikai.

Nors tikimasi, kad pareiškimai bus atmesti, jie atspindi didėjantį nepasitenkinimą U. von der Leyen vadovavimu ir yra išbandymas jos vadovaujamos konservatyvios Europos liaudies partijos (EPP) koalicijos sanglaudai.

U. von der Leyen tai tam tikras deja vu.

Liepą ji atlaikė ankstesnį kraštutinių dešiniųjų mėginimą ją nušalinti, tačiau balsavimas atvėrė galimybę U. von der Leyen sąjungininkams iš vadinamosios proeuropietiškos stovyklos išsakyti savo nuoskaudas.

Kritikai iš kairės ir centro kaltina U. von der Leyen ir platesnę konservatyviąją stovyklą dėl to, kad ji nebrėžė griežtų linijų atribojant kraštutinius dešiniuosius ir atsitraukė dėl aplinkosaugos reikalavimų.

„Iš tikrųjų negalime sakyti, kad šiame Parlamente padaryta kokia nors pažanga“, – pirmadienį per karštas diskusijas posėdžių salėje pareiškė centristų frakcijos „Renew Europe“ lyderė Valerie Hayer.

„Jus išrinkusi proeuropietiška dauguma vis dar tinkamai neveikia“, – teigė V. Hayer.

Iratxe Garcia Perez iš Socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso perspėjo U. von der Leyen: „Turite rinktis tarp savo sąjungininkų ir tų, kas nėra mūsų draugai.“

„Kapituliacija“

Per pirmadienio debatus abi stovyklos, kurios metė iššūkį U. von der Leyen, paragino ją pasitraukti iš pareigų.

Griežtai kairiųjų pažiūrų partijos „Nenugalėtoji Prancūzija“ įstatymų leidėja Manon Aubry kaltino ją neveiklumu dėl to, ką pavadino genocidu Gazos Ruože, o kraštutinių dešiniųjų frakcijos „Patriotai už Europą“ vadovas Jordanas Bardella peikė Europos „kapituliaciją“ Jungtinėms Valstijoms prekybos srityje.

Tačiau, nepaisant jų pačių nusivylimo, nei socialistai, nei centristai greičiausiai nenutrauks bendradarbiavimo su U. von der Leyen.

Savo ruožtu EPP tvirtai palaiko EK vadovę.

Diskusijose U. von der Leyen pasirinko taikesnį toną nei liepą, kai smerkė pareiškimų dėl nepasitikėjimo šalininkus kaip „ekstremistus“ ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino gerbėjus.

„Žinau, kad kai kurie iš jūsų vis dar nežino, kaip balsuoti vėliau šią savaitę“, – sakė ji įstatymų leidėjams pirmadienį.

EK pirmininkė gynė savo nuveiktus darbus ir ragino vienytis, pabrėždama iššūkius, su kuriais susiduria blokas, kurių svarbiausi – karas Ukrainoje ir platesnė Rusijos keliama grėsmė.

„Tiesa ta, kad mūsų priešininkai ne tik pasirengę pasinaudoti bet kokiais nesutarimais – jie pirmiausia aktyviai kursto tuos nesutarimus“, – teigė ji Strasbūre.

Sėkmingas balsavimas dėl nepasitikėjimo būtų pirmas toks istorijoje.

Artimiausia analogija – 1999 metų kovo įvykiai, kai Liuksemburgo atstovo Jacques'o Santero vadovaujama EK atsistatydino dėl kaltinimų korupcija ir netinkamo valdymo, užuot rizikavusi su balsavimu dėl pasitikėjimo, kuriame prognozuotas jo pralaimėjimas.