Europos Sąjungos šalys ruošiasi sudėtingai žiemai, prognozuojant, kad Europos vartotojams sąskaitos už šildymą bus didžiulės, o gamtinių dujų ir elektros kainoms siekiant rekordines aukštumas.
Rusijos energetikos milžinei „Gazprom“ penktadienį paskelbus, kad buvo visiškai sustabdytas tiekimas dujotiekiu „Nord Stream“, padaugėjo nuogąstavimų, kad Europos namų ūkių laukia sunkūs mėnesiai.
Kremliaus šeimininkas Vladimiras Putinas savo ruožtu anksčiau trečiadienį perspėjo, kad Rusija nutrauks naftos ir dujų tiekimą šalims, įvesiančioms kainų „lubas“.
„Išvis nieko netieksime, jei tai prieštaraus mūsų interesams, šiuo atveju – ekonominiams [interesams], – sakė jis. – Jokių dujų, jokios naftos, jokių anglių, jokio mazuto, nieko.“
Atsižvelgdami į šią grėsmingą situaciją, Europos energetikos ministrai penktadienį susitiks aptarti veiksmų, o Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen) sakė, kad pasiūlė jiems keletą priemonių, įskaitant rusiškų dujų kainų ribojimą.
„Susiduriame su išskirtine situacija, nes Rusija yra nepatikimas tiekėjas ir manipuliuoja mūsų energetikos rinkomis“, – perspėjo ji.
„Mūsų vienybė ir solidarumas užtikrins mūsų pergalę“, – pridūrė ji.
Dėstydama savo planą, U. von der Leyen pasiūlė ES valstybėms narėms susitarti dėl rusiškų dujų kainų viršutinės ribos – tai būtų dalis priemonių, kuriomis siekiama nubausti Maskvą už invaziją į Ukrainą.
V. Putinas pareiškė, kad kainų „lubos“, kurias svarsto kai kurios Vakarų šalys, „būtų absoliučiai kvailas sprendimas“.
„Tikslas čia yra labai aiškus. Turime mažinti Rusijos pajamas, kuriomis Putinas finansuoja šį žiaurų karą prieš Ukrainą“, – žurnalistams sakė U. von der Leyen.
Krizė Europoje
EK pirmininkė taip pat sakė, kad bus pasiūlyta apriboti įmonių, gaminančių elektros energiją mažomis sąnaudomis, pajamas.
Pasak jos, tai palies įmones, kurios gamina elektros energiją mažomis sąnaudomis, pavyzdžiui, vėjo ar branduolinės energijos įmones, tačiau naudojasi dėl karo Ukrainoje pakilusiomis kainomis.
„Iš mažataršių energijos šaltinių gaunamos netikėtos pajamos, kurios neatspindi jų gamybos sąnaudų“, – žurnalistams sakė U. von der Leyen.
Ji nurodė, kad EK pasiūlys „perskirstyti šį netikėtą pelną, kad padėtume pažeidžiamiems žmonėms ir įmonėms prisitaikyti“.
„Naftos ir dujų įmonių pelnas taip pat milžiniškas. Todėl pasiūlysime solidarumo įnašą iškastinio kuro įmonėms“, – pridūrė EK vadovė.
Bloko energetikos ministrai ketina aptarti EK idėjas, ir tikimasi, kad daugelis šalių pateiks savo pasiūlymų.
Penktadienio deryboms pirmininkausiančios Čekijos pramonės ministras Jozefas Sikela perspėjo, kad bet koks dujų kainų apribojimas gali atitraukti dėmesį nuo pastangų užtikrinti energijos tiekimą.
„Manau, kad tai nėra konstruktyvus pasiūlymas“, – sakė jis trečiadienį Čekijos senate.
„Tai veikiau dar viena sankcijų Rusijai rūšis, o ne tikras energetikos krizės Europoje sprendimas. Ir mes nenorime dabar rengti tolesnių sankcijų, mes norime spręsti energetikos situaciją“, – kalbėjo ministras.
Energetikos politika 27 ES valstybėse narėse tebėra daugiausia nacionalinė kompetencija, nors daugelis šalių yra labai susijusios tarpusavyje.
