Nuo tada, kai ES šalių vadovai gruodį priėmė sprendimą pradėti derybas, nemažai bloko šalių spaudžia Briuselį oficialiai startuoti birželio 25 dieną.

Tačiau Vengrijos pasipriešinimas gali sužlugdyti šį žingsnį, kuriam reikia vieningos 27 valstybių narių paramos.

Prieš prasidedant deryboms Europos Komisija nustatė keletą reformų, kurias karo nualinta Ukraina ir jos kaimynė Moldova turėjo užbaigti.

ES ambasadoriams atsiųstame pranešime bloko vykdomoji institucija teigė, kad Kyjivas įvykdė likusius reikalavimus, įskaitant pastangas apriboti oligarchų galią ir geriau užtikrinti etninių mažumų teises.

„Manome, kad abi šalys įvykdė visus reikalavimus“, – sakė EK atstovė spaudai.

„Dabar sprendimas yra valstybių narių rankos“, – nurodė ji.

Klausimas dėl mažumų teisių buvo pagrindinis kliuvinys Budapeštui, kuris jau seniai skundžiasi dėl tariamai netinkamo elgesio su vengrų bendruomene Ukrainoje.

Tačiau nors Briuselis dabar sako, kad Kyjivas atitinka visus reikalavimus, tai nereiškia, kad Vengrija, kuri ne kartą blokavo paramos Ukrainai teikimą, su tuo sutiks.

Didėja spaudimas, kad Ukrainai būtų leista žengti kitą žingsnį kelyje narystės ES link, nes baiminamasi, kad Vengrija, liepą perėmusi pirmininkavimą ES pagal rotacijos principą, gali stabdyti pažangą.

Kyjivas ir Kišiniovas pateikė paraiškas įstoti į ES netrukus po to, kai 2022 metų vasarį Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą.

Greičiausiai prireiks ne vienų metų, kol abi šalys galiausiai taps ES narėmis.