„Mano asmeninė pozicija yra... Manau, kad yra suprantama ir tikslinga vesti tokią diskusiją dabar“, – spaudos konferencijoje sakė ji.

„Kaip galėtume skatinti ir galbūt galvoti apie privalomą vakcinaciją Europos Sąjungoje? Tam reikia diskusijos. Tam reikia bendro požiūrio. Bet tai yra diskusija, kuri, mano nuomone, turi būti vedama“, – sakė U. von der Leyen.

Kelios ES valstybės jau ėmėsi žingsnių ta kryptimi.

Austrija paskelbė nuo ateinančių metų vasario 1-osios įvesianti visiems privalomą skiepijimąsi nuo COVID-19. Vokietija svarsto pasekti jos pavyzdžiu.

Graikija antradienį pareiškė, kad skiepai bus privalomi visiems vyresniems nei 60 metų asmenims, o Prancūzija pranešė, kad nuo sausio 15 dienos COVID pažymėjimai nebegalios suaugusiems asmenims, kurie bus nepasiskiepiję sustiprinančiąja dozę praėjus pusmečiui po pirmo skiepo.

EK vadovė taip pat sakė, kad „BioNTech/Pfizer“, pagrindinė skiepų nuo COVID-19 tiekėja Europos Sąjungai, po dviejų savaičių aprūpins Bendriją vaikams skirtais skiepais.

U. von der Leyen nurodė išvakarėse aptarusi šį klausimą su „BioNTech“ ir „Pfizer“, ir jos sakė „galinčios paskubėti – kitaip tariant, skiepai vaikams bus nuo gruodžio 13-osios“.

Anot EK vadovės, „skaičiai rodo, kad dabar Europos Sąjungoje pasiskiepiję 77 proc. suaugusiųjų, imant visą populiaciją – 66 proc., o tai reiškia, kad trečdalis Europos gyventojų – 150 mln. žmonių – yra nepasiskiepiję“.

Vakcinacijos rodikliai ES šalyse smarkiai skiriasi.

Portugalija, Malta, Ispanija, Italija, Airija, Prancūzija ir Belgija yra paskiepijusios daugiau nei tris ketvirtadalius savo gyventojų. Tuo metu rytinėse bendrijos narėse Bulgarijoje, Rumunijoje, Slovakijoje ir Kroatijoje pasiskiepiję mažiau nei pusė gyventojų.

„Turime vakcinų, gyvybes gelbstinčių vakcinų, tačiau jos ne visur pakankamai naudojamos“, – sakė U. von der Leyen.

Nors Europos Komisija sudarė išankstines pirkimo sutartis dėl vakcinų visai ES, U. von der Leyen pabrėžė, kad kiekviena valstybė narė yra atsakinga už savo gyventojų vakcinacijos programas.