Paklaustas, ar įmanomas Baltarusijos atjungimas nuo SWIFT bankinės sistemos, M. Dubnikovas aiškino: „Reikia suprasti, kas yra SWIFT. SWIFT yra organizacija, jeigu taip galima pasakyti, kuri vienija beveik 2 tūkst. skirtingų bankų, kurie tarpusavy atsiskaitinėja. Šiuo atveju dalyvavimas SWIFT sistemoje reiškia sklandžius pinigų pervedimus iš vienos šalies į kitą, iš vieno banko į kitą banką ir pan. Ši sistema veikia jau beveik 50 metų, veikia 80-yje šalių. Jeigu šalis būtų atjungta nuo SWIFT, tai reikštų, kad šalis praranda galimybę pervesti užsienio valiutą iš vieno pasaulio kraštą į kitą, kitaip sakant, nebegali atsiskaityti. Tai reiškia, kad tiesiog tampi ta šalimi, kuri tiesiog fiziškai negali pervesti pinigų, t. y. negali nei pirkti žaliavų, nei kažkokių kitokių prekių ir pan.“

„Mes galime prisiminti istoriją po 2014 metų įvykių apie tai, kai buvo kalba, kad Rusija turėtų būti pašalinta iš SWIFT. Jie šioje istorijoje diskutavo ganėtinai aršiai. Tai reiškia, kad tai prilygsta šalies išjungimui iš pasaulio visuomenės. Baltarusijai tai kainuotų ir jeigu tai būtų padaryta, Baltarusijai būtų milžiniškas smūgis, dėl to, kad ji turėtų ieškoti kitų kelių atsiskaityti, galbūt Rusija būtų kaip partneris. Bet iš tiesų ta kaina būtų milžiniška. Visų pirma, nutrūktų visi santykiai net su esamais partneriais, tiesiog negalėtum pervesti pinigų“, – sakė M. Dubnikovas.

„Manau, kad rusiškos bendrovės atidarytų sąskaitas ir bandytų apeiti. Bet tai kainuotų. Tai kainuotų papildomas lėšas, tai kainuotų riziką sulaukti ir sankcijų, nes ne visos bendrovės norėtų gauti tokius pavedimus. Ta situacija tikrai būtų įtempta. Žvelgiant, ar tai galėtų būti, aš asmeniškai abejoju, nes tai yra labai kraštutinė priemonė, pritaikyta tokiai šaliai, kaip Iranui. Šiuo atveju Iranas dėl to neišnyko, jis toliau gyvena, bet iš tiesų finansiniai sunkumai tiek šaliai, tiek gyventojams milžiniški“, – teigė ekonomistas.

Muitinės kriminalinės tarnybos nuotr.

Pasak M. Dubnikovo, Baltarusijos eksporto ribojimas taip pat galėtų priversti režimą atsitraukti: „Tam, kad būtų galima pažiūrėti, kas būtų skausminga, užtenka įsivesti į „Google“ „Baltarusijos eksportas“ ir pasižiūrėti, ką jie eksportuoja. Visų pirma, ten yra vieni didžiausi pasaulyje trąšų fabrikai. Jeigu trąšų eksportas būtų uždraustas, tai Baltarusijai smogtų milžiniška jėga. Dar svarbesnis dalykas yra kuras, nes Baltarusija gauna žaliavas, t. y. naftą, dujas, lengvatinėmis sąlygomis iš Rusijos, žemiau rinkos kainos. Pagaminusi kurą, ji jį eksportuoja į visas pasaulio šalis. Šios dvi linijos yra labai svarbios. Jeigu Europos Sąjunga, JAV sankcionuotų būtent trąšų ir kuro produktų eksportą, tai Baltarusijai kainuotų labai daug. Atsižvelgiant į tai, kad tai yra didžiulė šalis, netgi Rusijai taptų ganėtinai sunku ją išlaikyti ir remti, tuo labiau kad nutrūktų tie eksporto kanalai“.

Prekybos partneris tampa ne tik prekybos partneriu, bet dar ir šiokiu tokiu kaimynu, kuris daugiabutyje kelia ne visai linksmus vakarėlius.

„Iki šiol Baltarusija buvo partneris, kuris buvo traktuojamas rinkos sąlygomis, t. y. tiek kuras, tiek trąšos konkuruoja savo kaina. Baltarusija gali sau leisti konkuruoti kaina, nes gauna žaliavas pigiau negu kitos šalys, turi konkurencinį pranašumą. Iki šiol Europa vertino Baltarusiją kaip prekybos partnerį. Akivaizdu, kad prekybos partneris tampa ne tik prekybos partneriu, bet dar ir šiokiu tokiu kaimynu, kuris daugiabutyje kelia ne visai linksmus vakarėlius. Šioje vietoje ir keičiasi padėtis bei požiūris į pačią Baltarusiją. Atsiranda poreikis kalbėti apie tai, kaip mes su tuo kaimynu turėtume bendrauti“, – kalbėjo ekonomistas.

„Akivaizdu, kad mes esame pagrindinis logistikos kelias, mes turime neužšąlantį uostą ir tai yra milžiniškas privalumas, kuriuo Baltarusija iki šiol naudojosi ir naudojasi plukdant savo prekes – ir trąšas, ir mechanizmus, kuriuos jie pagamina. Be abejo, mes galime nutraukti santykius ir uždrausti eksportą – Baltarusijai tikrai skaudėtų pakankamai stipriai. Mes galėtume tai daryti kaip spaudimo priemonę, tik reikia turėti omenyje, kad tai mums taip pat kainuotų – toks procesas mums kainuotų apie 100 mln. eurų per metus. Bet šioje vietoje galima konstatuoti, kad Lietuva kaip šalis dėl to nesužlugtų, tai yra tikrai pakeliamas dydis. 100 mln. eurų tikrai neparklupdytų nei Lietuvos, nei vienos ar kitos lietuviškos kompanijos“, – komentavo jis.

„Manau, kad realiausios yra ekonominės sankcijos, t. y. prekybos draudimo. Jeigu Vakarų pasaulis norėtų stipriai spustelti Baltarusiją, tai turėtų nusitaikyti į trąšų ir naftos produktų prekybą. Bet kokiu atveju nei Europa, nei JAV tikrai nesukluptų, jei atsisakytų baltarusiškos kilmės prekių“, – šnekėjo M. Dubnikovas.