Nors santykiai tarp Baltarusijos ir Rusijos lyderių yra artimi, jie, tvirtina ekspertai, daugiau paremti ekonominiais ir finansiniais interesais. Būtent šis veiksnys, pasak Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesoriaus Gintauto Mažeikio, gali lemti Aliaksandro Lukašenkos pasitraukimą.

Lukašenkos išlikimo klausimas – Rusijos rankose

Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos (LKA) profesorius G. Česnakas teigia, kad Baltarusijos valdžios agresija prieš pilietinę visuomenę, sustiprėjusi iš karto po suklastotų prezidento rinkimų praėjusiais metais, tik atitolina galimybes susitarti su Vakarais. Be to, politologo teigimu, tai skatina dar gilesnę Baltarusijos integraciją su Rusija.

„Baltarusija jau kurį laiką yra Rusijos įtakos zonoje – galime ją vadinti satelitu. Akivaizdu, kad Rusijos įtaka stiprėja ir dar stiprės dėl Baltarusijos veiksmų nuo praeitais metais vykusių prezidento rinkimų. Ji praranda visas alternatyvas kalbėtis su Vakarais. Ir tai dar labiau ją verčia integruotis į Rusiją, savanoriškai ar nesavanoriškai“, – Eltai teigė G. Česnakas.

Ekspertas taip pat abejoja dabartinio režimo demokratizacijos galimybėmis, akcentuodamas, kad A. Lukašenkai šiuo metu svarbus yra režimo išlikimo klausimas, o ne vidiniai valstybės pokyčiai.

„Drįsčiau teigti, kad Lukašenkos režimui Baltarusijoje svarbiausia yra pats režimo, o ne valstybės išlikimas. Sakyčiau, kad demokratizacijos procesų bent jau iš dabartinės valdžios per daug tikėtis nederėtų, nes jeigu tai ir bus, tai jie bus imitaciniai sprendimai. Taigi ilgalaikė Baltarusijos perspektyva yra vis dėlto nukreipta į Rusiją ir tai užtikrina Lukašenkos išlikimą“, – dėstė G. Česnakas.

Ji praranda visas alternatyvas kalbėtis su Vakarais. Ir tai dar labiau ją verčia integruotis į Rusiją, savanoriškai ar nesavanoriškai.

Tuo tarpu Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) ekspertas Vytis Jurkonis taip pat neabejoja, kad Rusija sieks tolesnio bendradarbiavimo su Baltarusija. Pasak politologo, Baltarusijos diktatorius išpardavinėja savo šalį, o jo asmeninės valdžios klausimas įkalina ne tik Baltarusiją, bet ir jos žmones.

„Prie tokio scenarijaus dabar ir yra judama. Kremlius pasinaudoja situacija, kad Lukašenka yra valdžioje. Tuo naudojasi jau daugiau nei 15 metų ir didina spaudimą. Jis išpardavinėja visą Baltarusiją. Mes tą matome jau dešimtmečius. Dabar yra tiesiog prieinama tam tikra riba, kur Lukašenkos asmeninės valdžios klausimas daro įkaitu visą Baltarusijos valstybę ir jos visuomenę. Lukašenka prašo didinti išlaikymo kaštus, o Kremlius to nenori. Tai yra kainos, o ne suvereniteto klausimas“, – sakė politologas.

Apie Kremliaus nepasitenkinimą dabartiniu režimu kalba ir Vytauto Didžiojo (VDU) filosofas Gintautas Mažeikis. Jo nuomone, Rusija norėtų prisijungti Baltarusiją ir yra planuojama tą padaryti, tačiau dabartinė situacija pastarojoje valstybėje nėra palanki Vladimirui Putinui.

„Kitaip tariant, pilietinė visuomenė, protesto akcijos, kurios šiandien yra rengiamos ir organizuojamos Baltarusijoje, visa ši opozicija – tokio didelio pilietinio konflikto būklė netenkina ir pačios Rusijos. Mes matome, kaip Rusija vis sunkiau skiria pagalbą Baltarusijai, motyvuodama įvairiausiomis sąlygomis“, – teigė G. Mažeikis ir pridūrė, kad Putinui svarbiausias veiksnys – pinigai.

„Lukašenkos režimas yra patogus Putinui nebent tik dėl to, kad Lukašenka nuolat prisiekinėja ištikimybe Kremliui. Vis dėlto Kremlius skaičiuoja savo pinigus, o Baltarusijos režimas labai brangiai kainuoja – nėra prasmės tokį brangų, beprasmišką režimą išlaikyti“, – teigė profesorius ir taip pat užsiminė apie viešosios žiniasklaidos vaizduojamą V. Putino ir A. Lukašenkos draugystę, kuri, pasak profesoriaus, yra tik gražioji fasado pusė.

„Putino režimas yra ne tik militaristinis, bet ir labai godus pinigams. Ir šitas antrasis veiksnys (godumas pinigams – ELTA) lems tai, kad Lukašenka bus pašalintas. Reikia įsivaizduoti, kad mes matome tik dailiąją fasado pusę tarp Baltarusijos ir Rusijos santykių. Tačiau kitoje fasado pusėje yra didžiulė piniginė įtampa. Rusijos oligarchai neabejotinai yra godūs vogti Baltarusiją, tačiau jokiu būdu ne savo kišenės sąskaita, kaip yra dabar“, – teigė G. Mažeikis.

Abejonės dėl santykių Baltarusijai – „šūvis sau į koją“

Vytis Jurkonis kategoriškai nepritaria nuomonei, teigiančiai, kad Lietuva ir Vakarai neturi svertų prieš Baltarusijos ir Rusijos režimus ir galimybių priešintis šių valstybių vykdomai politikai. Eksperto teigimu, Lietuva turėtų būti ryžtingesnė Baltarusijos klausimu ir nepasiduoti provokacijoms.

Lukašenkos režimas yra patogus Putinui nebent tik dėl to, kad Lukašenka nuolat prisiekinėja ištikimybe Kremliui. Vis dėlto Kremlius skaičiuoja savo pinigus, o Baltarusijos režimas labai brangiai kainuoja.

„Reikia suprasti, kad jeigu mes esame „minkšti“ Baltarusijos klausimu, tai yra labai stiprus signalas Kremliui, kad jie gali daryti ką nori tiek Baltarusijos teritorijoje, tiek šalies viduje. Mes patys tuo neryžtingumu išplauname savo vertybinę liniją. Arba mes pasakome sąžiningai, kad nieko nedarysime ir negaišiname vieni kitų laiko, arba veikiam ryžtingiau. O kad galima imtis ne tik parodomųjų sankcijų, ne tik rodant savo principą, bet ir padaryti taip, kad sankcijos skaudėtų, man atrodo, kad šie pastarųjų metų įvykiai tai aiškiai parodė. Sankcijos veikia, ir mes matėme Baltarusijos reakciją į tai“, – teigė V. Jurkonis, pažymėdamas, kad atsitraukimas nuo sankcijų dabar prilygtų „šūviui sau į koją“.

Laukia sunkūs ir skausmingi išbandymai

G. Česnako teigimu, šiuo metu Baltarusijoje esanti pilietinė visuomenė yra įbauginta.

„Baltarusijos pilietinė visuomenė šiuo metu yra absoliučiai įbauginta. Kalėjimuose vis dar yra daug žmonių, Baltarusijos visuomenė bijo protestuoti ir aktyviau išreikšti nepritarimą“, – dėstė politologas. Pasak jo, užsienyje esantys Baltarusijos pilietinės visuomenės veikėjai gali suteikti moralinį palaikymą siekiant vėl pasipriešinti režimui. Vis dėlto, kaip teigia G. Česnakas, režimas bus linkęs tam pasipriešinti.

„Jie (opozicija, esanti ne Baltarusijos teritorijoje – ELTA) gali suteikti moralinę paramą, tačiau akivaizdu, kad žmonės pačioje Baltarusijoje eidami protestuoti patirs smurtą vėl, todėl moralinės paramos jie turi, tačiau visiškai suprantu jų baimes, nes Baltarusijos režimas su jais susidoroja“, – kalbėjo Česnakas.

Savo ruožtu G. Mažeikis teigia, kad retai kur Europoje galima išvysti tokį kasdienį terorą. Anot jo, dauguma baltarusių nekenčia savo paties režimo, tačiau baimė labai riboja demokratinį aktyvumą ir protestus šalies viduje.

Baltarusijos pilietinė visuomenė šiuo metu yra absoliučiai įbauginta. Kalėjimuose vis dar yra daug žmonių, Baltarusijos visuomenė bijo protestuoti ir aktyviau išreikšti nepritarimą.

„Užsienyje šiuo metu yra išvažiavę nepaprastai daug lyderių opozicionierių, aktyvistų ir kitų visuomenės veikėjų. Jie daro grandiozinį spaudimą Europoje ir pasaulyje tam, kad būtų daroma įtaka šiam režimui ir jo pasikeitimui. Taigi iš vidaus mes nematome jokios galimybės, o iš išorės nelabai gali padaryti kažkokį perversmą, bet vienintelis scenarijus, kuris šiandien yra įsivaizduojamas – ekonominis spaudimas“, – sakė G. Mažeikis.

Būtent apie tarptautinės bendruomenės svarbą kalba ir V. Jurkonis. Pasak politologo, tarptautinė bendruomenė prieš metus nesugebėjo tinkamai reaguoti į buvusius įvykius.

„Jeigu tuo metu būtų buvusi tokia reakcija, kokia buvo dėl „Ryanair“ lėktuvo, galbūt dabar mes gyventume su kitokia kaimyne. Bet nei tokių sankcijų, nei tokio ryžto, nei tokio solidarumo nebuvo“, – dėstė V. Jurkonis ir pridūrė, kad reikšmingi pokyčiai kaimyninėje valstybėje jau įvyko.

Profesorius G. Mažeikis teigia, kad Baltarusijos pilietinės visuomenės laukia sunkus ir skaudus demokratizacijos procesas.

„Baltarusija nėra susiformavusi pakankamai nei kaip pilietinė visuomenė, nei kaip tauta. Nei etniniu, nei pilietiniu požiūriu. Šitas jų tapsmas užims gerokai ilgesnį laiką ir bus kur kas skausmingesnis, nei Ukrainoje. Turint omeny dar Rusijos nuolatinį spaudimą ir geopolitinį interesą, tai užims tikrai pakankamai daug laiko. Ir didžiausi pokyčiai įvyks tik tada, kai Rusijoje pasikeis partinis režimas, kai pati Rusija pradės demokratizuotis“, – sakė filosofijos profesorius.

Artimiausiu metu galime matyti režimo konvulsijas

V. Jurkonis teigia, kad Baltarusijos likimas priklausys nuo tarptautinės bendruomenės spaudimo bei pilietinės visuomenės ryžto įveikti Lukašenkos režimą.

„Artimiausiu metu galime matyti režimo konvulsijas. Tai priklausys nuo mūsų vieningos ir nuoseklios pozicijos dėl žmogaus teisių ir demokratijos Baltarusijoje. Jeigu to ryžto bus tiek, kaip birželį, tai galbūt per kelerius metus turėsime kažkokius rinkimus, galimybę daliai baltarusių sugrįžti. Pereinamasis laikotarpis nebus labai paprastas. Bus daug pastangų „skaldyk ir valdyk“, bus daug rietenų, bus gausybė sąmokslų teorijų. Labai tikėtina, kad per rinkimus galėtų ateiti ir nebūtinai proeuropietiškas kandidatas“, – teigia ekspertas.

„Aš manu, kad nuo to laimėtų visi – ir kaimynai, ir Baltarusijos valstybė, ir piliečiai. Tai nėra visiškai iš utopijos srities, nes toks, koks yra dabar režimas – jis yra visiškai netvarus“, – sakė V. Jurkonis.

„Jeigu tai neįvyks, vadinasi, kad mes visus savo kalbėjimus apie demokratiją ir žmogaus teises, laisvas galimybes metame į šiukšlių dėžę. Vadinasi – visos autoritarinės praktikos vienaip ar kitaip atšliauš iki mūsų. Šiandien tas kovos laukas yra Baltarusija, rytoj tai bus Lenkija, poryt – Lietuva. Tokiame lauke, kur laimi didesni pinigai, brutali jėga, mažos valstybės yra tiesiog priverstos žūti. Akivaizdu, ir po „Ryanair“ istorijos, ir po migrantų permetinėjimo į Lietuvos teritoriją, kad tai toli gražu nėra vien tik Baltarusijos, net ne regiono, bet ir visos Europos saugumo klausimas“, – teigė V. Jurkonis.