Ekspertas perspėja: pandemijos akivaizdoje Europos projektui iškilo grėsmė

Buvęs Italijos premjeras P. Gentiloni italų radijui tvirtino, kad euro zonos narės niekada nesutars dėl bendrų paskolų, tačiau esą būtina, kad Vokietija pasiektų susitarimą su pietinėmis kaimynėmis, kuriose šiuo metu siaučia koronaviruso pandemija.

„Europos projektui kilusi grėsmė užgesti“, – „Radio Capital“ sakė P. Gentiloni.

„Akivaizdu, kad, jei ekonominiai skirtumai tarp Europos šalių tokios krizės metu, užuot mažėję, didės... Bus labai sunku išlaikyti Europos projektą“, – įspėjo jis.

Be Vokietijos, pridūrė eurokomisaras, „mes negalime rasti kompromiso“.

Ketvirtadienį Vokietija ir kitos šiaurinės ES šalys atmetė devynių valstybių, įskaitant Italiją, Ispaniją ir Prancūziją, siūlymą įsteigti vadinamąsias „koronaobligacijas“.

Pagal siūlymą, šie vertybiniai popieriai būtų išleisti visos euro zonos vardu ir iš esmės reikštų, kad visos euro zonos valstybės kartu pasiskolintų lėšas finansų rinkose. Tokiam siūlymui jau ilgą laiką nepritaria Berlynas.

P. Gentiloni sakė tokios Vokietijos reakcijos ir tikėjęsis bei pavadino ją „ilgalaike vizija, kurią mes atmintinai žinome“.

Vokietija ne kartą atmetė bendros euro zonos valstybių skolos idėją kaip išlaidaujančių pietinių šalių bandymą pasinaudoti mažomis palūkanomis, kurios taikomos šalims su subalansuotais biudžetais.

ES valstybės narės turėtų „pradėti nuo bendrų tikslų“, kad išeitų iš šios aklavietės, teigė P. Gentiloni, pripažindamas, kad dėl bendro skolinimosi niekada nebūtų susitarta.

„Mums nedarbo garantijų instrumento, verslo paramos plano ir turime neužmiršti Žaliojo kurso plėtros plano“, – sakė jis, pabrėždamas, kad vienas iš būdų finansuoti šių tikslų įgyvendinimą – išleisti obligacijas.

„Vienas būdas yra išleisti obligacijas, tačiau ne bendrai, tai niekada nebus priimta“, – teigė P. Gentiloni.

Eurokomisaras taip pat sakė „nesantis labai optimistiškas“ galimo Europos stabilumo mechanizmo (ESM) pasitelkimo atžvilgiu, nes šiuo skolinimosi būdu besinaudojančioms valstybėms įprastai taikomos griežtos fiskalinės politikos sąlygos.

Manoma, kad šis mechanizmas, įsteigtas Europos skolos krizės metu 2012-aisiais, šioje koronaviruso krizėje nepelnytai nubaustų didelę valstybės skolą turinčias šalis, kaip Italija.