„Nėra jokių pasiteisinimų, ES gali gyventi be šių rusiškų dujų“, – po energetikos ministrų susitikimo surengtoje spaudos konferencijoje sakė K. Simson.
„Jei valstybės narės pageidauja ir toliau importuoti rusiškas dujas, ir jos tai daro net viršydamos sutartyje numatytas apimtis, arba jei jos nori pasirašyti naujus susitarimus dėl papildomų apimčių, noriu aiškiai pasakyti: tai nėra būtinybė. Tai politinis pasirinkimas, ir pavojingas pasirinkimas“, – sakė ji.
Pasak K. Simson, nereikia pamiršti, jog verslo su Rusija kaštai matuojami ne tik dujų kaina, bet ir Ukrainoje prarandamomis gyvybėmis.
„Ministrams išreiškiau didelį susirūpinimą dėl pastaraisiais mėnesiais padidėjusio rusiškų dujų tiekimo į ES. Nuo 2022 metų kasmet mažinome šį importą. Neturėtume leisti, kad 2024-ieji būtų metai, kuriais ši tendencija nutrūktų“, – sakė ji ir pridūrė, kad nors padidėjimą iš dalies lėmė laikinos aplinkybės, negalima leisti, kad tai taptų struktūrine tendencija.
Europa drastiškai sumažino dujų importą iš Rusijos po to, kai 2022-ųjų vasarį Maskva pradėjo invaziją į Ukrainą, Europos Sąjungos lyderiams žvelgiant į Azerbaidžaną kaip į svarbų energetikos partnerį.
Anksčiau šį mėnesį Rusijos vyriausiasis energetikos pareigūnas pareiškė, jog Azerbaidžano gamtinės dujos nebus tiekiamos vamzdynais į Europą per Rusiją ir Ukrainą, kai šių metų pabaigoje baigs galioti Maskvos ir Kyjivo susitarimas dėl rusiškų dujų tranzito, taip paneigdamas, kad Rusija tokią idėją svarstė ar svarsto.
Dviguba žala Ukrainai
Ukraina neturi bendros sienos su Azerbaidžanu, o tai reikštų, kad Azerbaidžano dujos vis tiek turėtų būti pumpuojamos dujotiekiu per Rusiją.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis liepą pareiškė, kad Azerbaidžano dujų naudojimas yra vienas iš svarstomų variantų, tačiau detalių nepateikė.
Azerbaidžano prezidentas Ilhamas Aliyevas liepos pabaigoje pranešė, kad Briuselis ir Kyjivas kreipėsi į jį, kad jis diskusijomis su Maskva padėtų pasiekti tokį susitarimą.
Nuo plataus masto karo Ukrainoje pradžios dauguma Rusijos dujų maršrutų į Europą buvo uždaryti arba tapo netinkami naudoti, įskaitant nebeveikiančius „Nord Stream“ dujotiekius, kurie buvo susprogdinti 2022-ųjų rugsėjį.
Tačiau Rusija visgi dar gali pumpuoti dujas į Europą vienu maršrutu – per Ukrainą.
Kita vertus, analitikai įžvelgia galimą dvigubą žalą pačiai Ukrainai, neskaitant finansinės, dėl rusiškų dujų tranzito atsisakymo – Ukrainos magistraliniai dujotiekiai gali tapti Rusijos, kurie jai taptų nebereikalingi, smūgių taikiniais, o Ukrainai gali kilti sunkumų dėl jos pačios apsirūpinimo dujomis.
K. Simson, kurios kadencija artėja prie pabaigos, teigė, kad Europos Komisija yra visiškai pasirengusi „nulinio tranzito“ scenarijui, nes turi alternatyvius tiekėjus ir solidžios talpos saugyklas.
EK pirmininkė Ursula von der Leyen yra sakiusi, kad dėl rusiškų dujų tranzito per Ukrainą ateities turi apsispręsti pats Kyjivas, o ES pareigūnai teigė, kad į galimas naujas derybas nesileistų.
