Be kita ko, nuspręsta sušvelninti kai kurias šios tvarkos nuostatas.

Už tokį sprendimą balsavo 371 EP narys, 240 balsavo prieš, o 30 susilaikė.

Dešiniųjų ir kraštutinių dešiniųjų pažiūrų įstatymų leidėjai pasinaudojo balsavimu, kad pateiktų papildomų pakeitimų, įskaitant galimybę kai kurias valstybes laikyti „nerizikingomis“, kuriose praktiškai nebūtų tikrinama, ar šalyje naikinami miškai.

Praėjusių metų balandį priimtomis taisyklėmis siekiama kovoti su klimato kaita ir biologinės įvairovės nykimu, prie kurio prisideda ES vartojimas.

Norima, kad blokas įsivežtų tik tuos galvijus, kakavą, kavą, palmių aliejų, soją, medieną, kaučiuką, medžio anglį ar leidiniams skirtą popierių, kurio gamybai nebuvo naikinami ar alinami miškai.

Minimose taisyklėse buvo numatyta, kad jos bus pradėtos taikyti nuo gruodžio 30-osios.

Tačiau atsižvelgdama į ES valstybių, trečiųjų šalių, prekybininkų ir operatorių nuogąstavimus, kad dar nepasiruošta jų taikymui, Europos Komisija pasiūlė atidėti jų taikymą metams.

EP šių metų spalį sutiko klausimą išnagrinėti skubos tvarka.

Taisyklių pakeitimų įsigaliojimui dar būtinas ES Tarybos pritarimas.

Gavus galutinį pritarimą, stambioms įmonėms minimas reikalavimas būtų taikomas nuo 2025 metų gruodžio 30-osios, o smulkiam verslui – nuo 2026 metų birželio 30 dienos.

Jungtinių Tautų (JT) maisto ir žemės ūkio organizacijos skaičiavimais, 1990–2020 metais 420 mln. hektarų miškų, – o tai už pačią ES didesnis plotas, – buvo paversti žemės ūkio naudmenomis.

ES yra atsakinga už 10 proc. sunaikinamų pasaulio miškų. Dėl palmių aliejaus ir sojos netenkama daugiau nei dvejų trečdalių miškų.