Tekste sakoma, kad EP „pripažįsta Holodomorą, dirbtinai Ukrainoje tyčinės sovietų režimo politikos sukeltą 1932–1933 metų badą, ukrainiečių tautos genocidu“.

Šis žingsnis žengtas praėjus kelioms dienoms po to, kai Ukraina paminėjo 90-ąsias bado metines, ir tuo metu, kai Rusijos pajėgos vykdo niokojantį karą prieš šalį.

Kyjivas paragino tarptautinę bendruomenę oficialiai paskelbti badą „genocidu“ tuo metu, kai Ukraina susiduria su šiuolaikine Maskvos agresija.

Tikėtina, kad Europos Parlamento balsavimas sukels Rusijos, kurios pareigūnai, vadovaujami prezidento Vladimiro Putino, vis dažniau siekia reabilituoti J. Stalino įvaizdį, pasipiktinimą.

ES teisės aktų leidėjai paragino „visas šalis ir tarptautines organizacijas, kurios dar nepripažino Holodomoro genocidu, tai padaryti“.

Jie taip pat pasmerkė „dabartinio Rusijos režimo manipuliavimą istorine atmintimi, siekiant išlaikyti režimą“.

Praėjusį mėnesį Vokietijos įstatymų leidėjai priėmė rezoliuciją, kurioje Holodomoras buvo pripažintas genocidu.

1932–1933 metais per tuometinio Sovietų Sąjungos lyderio J. Stalino vykdytą prievartinę žemės ūkio kolektyvizaciją mirė keli milijonai ukrainiečių, atėmus derlių nebeturėjusių, ko valgyti.

Kyjivas šį Holodomoru vadinamą badmetį laiko Stalino režimo sąmoningai vykdytu genocidu siekiant išnaikinti valstiečius.

Holodomoras jau seniai yra viena iš pagrindinių Rusijos ir Ukrainos santykių problemų.

Maskva atmeta Kyjivo poziciją ir sako, kad minimi įvykiai yra tik dalis platesnio masto bado, siautėjusio Vidurinės Azijos ir Rusijos regionuose.

Šiuo metu Ukrainoje vykstantis karinis konfliktas pakurstė nuogąstavimus, kad istorija gali pasikartoti. Kremliaus ginkluotųjų pajėgų atakos prieš grūdų saugyklas ir Ukrainos eksporto Juodąja jūra blokada išprovokavo kaltinimus Maskvai, kad ji vėl naudoja maistą kaip karo ginklą.