Kas penkerius metus atstovaus šaliai Europos sostinėje – daugumai neįdomu. Iš 19-os Europos valstybių, kuriose vakar vyko rinkimai į Europos Parlamentą (EP), aktyvumu galėtų pasigirti vos viena kita.

Dauguma tingėjo eiti

Vakar diena Europoje iškilmingai pavadinta "supersekmadieniu". Mat net 19-oje ES valstybių iš 27-ių vyko visuotiniai rinkimai. Savo atstovus į 736 vietų EP rinko ir bloko sunkiasvorės Prancūzija, Vokietija, Italija, Ispanija, ir neseniai ES narėmis tapusios Rytų Europos šalys.

Daugelyje šalių, kaip ir buvo spėjama, balsuoti atėjo rekordiškai mažai rinkėjų. Pavyzdžiui, Slovakijoje, kur rinkimai vyko šeštadienį, balsavo vos 14 proc. rinkėjų. Nelabai rinkimais domėtasi ir kitur.

Aukštais rodikliais gali pasigirti tik Belgija. Čia balsavo net 80 proc. rinkėjų. Kaip teigiama, rekordinis aktyvumas paaiškinamas didelėmis baudomis. Balsuoti Belgijoje privaloma.

Radikalai sustiprino pozicijas

Visuomenės apklausos rodo, kad mažas rinkėjų aktyvumas gali būti palankus kraštutinių kairiųjų ir kraštutinių dešiniųjų partijoms. Vienas ryškiausių pavyzdžių – Olandija. Ketvirtadienį Nyderlandų karalystėje vykęs balsavimas mandatą suteikė šalies kraštutinių dešiniųjų partijai. Islamui priešiškai nusiteikusio Geerto Wilderso partija "Už laisvę" (PVV) gavo 17 proc. balsų. Olandų radikalai EP turės keturias vietas.

Vis dėlto tikimasi, kad net ir sustiprinę savo pozicijas radikalai negalės suardyti jėgų pusiausvyros EP, kuris pamažu didina savo įtaką ES sprendimų priėmimo srityje. EP – vienintelė ES institucija, kurią renka visi bloko piliečiai. Šioje institucijoje palaipsniui savo įtaką didino konservatyvi Europos liaudies partija. Ji ir po šių rinkimų turėtų išlikti didžiausiu bloku.

Latviai rado pliusų

Neblogus rezultatus parodė latviai. Teigiama, kad rinkimuose Latvijoje savo valią išreiškė daugiau kaip 50 proc. rinkėjų. "Latvija labai gerai atrodys bendrame ES šalių fone – jose aktyvumas tikriausiai bus vidutiniškai 30–40 proc.", – sakė politologas Janis Ikstenas.

Dar viena teigiama žinia, anot šalies analitikų, tai, kad šiuose rinkimuose nebebuvo justi etninės poliarizacijos. "Nebebuvo matyti vadinamojo etninio mobilumo, o tai reškia, kad pas mus jau nebėra griežto pasidalijimo į dvi bendruomenes. Žinoma, yra etninis veiksnys, bet dabar mes matome, kad visuomenė susitelkusi", – sakė politologas Michailas Rodinas.

Rinkėjų balsai Latvijoje pasiskirstė maždaug po lygiai. Kaip teigiama, EP, kur Ryga turi aštuonias deputatų vietas, dirbs septynių partijų atstovai.