Siekdama daryti spaudimą dabar jau nuverstam Sirijos režimui dėl žmogaus teisių pažeidimų, ES ne tik nusitaikė į asmenis, bet ir įvedė didelius importo bei eksporto draudimus ir apribojo finansines paslaugas. Iš ES draudžiama eksportuoti į Siriją įvairius produktus, pavyzdžiui, techninę ir elektroninę įrangą, reaktyvinių lėktuvų degalus, įrangą naftos ir dujų pramonei, o iš Sirijos draudžiama importuoti naftą ir naftos produktus, įvesti paskolų ir prekybos apribojimai.

ES ketina paremti Sirijos atkūrimą, jei naujoji vadovybė tesės savo pažadus, Prancūzijos mieste Strasbūre susirinkusiems Europos įstatymų leidėjams sakė U. von der Leyen. „Naujoji Damasko vadovybė turi įrodyti, kad jų darbai atitinka jų žodžius“, – sakė ji. Jei taip ir bus, ES turėtų persvarstyti šaliai skirtas ekonomines sankcijas, kad palengvinti atkūrimą. „Turime matyti realią pažangą įtraukaus politinio proceso link. Europa turi svertų Sirijoje ir mes turėtume juos panaudoti, kad Sirijos žmonės galėtų susigrąžinti valdžią“, – pridūrė U. von der Leyen.

Sankcijos Sirijai pirmą kartą buvo pritaikytos 2011 m., reaguojant į Basharo al Assado smurtinį susidorojimą su protestais, pavirtusiais pilietiniu karu. Buvo siekiama smogti dabar nuverstam B. al Assadui ir jo šalininkams, taip pat ekonomikos sektoriams, iš kurių buvusi vyriausybė pelnėsi.

Islamistų grupuotė „Hayat Tahrir al-Sham“ (HTS), vadovavusi B. al Assadą nuvertusiam sukilimui, yra įtraukta į Jungtinių Tautų teroristų sąrašą, tačiau pastaruoju metu stengiasi save pateikti kaip nuosaikesnę jėgą.