Lietuvos vadovai stengiasi būti išgirsti Briuselio. Per vakar prasidėjusį ES viršūnių susitikimą svarstomi svarbūs energetikos ir aplinkosaugos projektai.

Paaiškino Lietuvos rūpesčius

Lietuvos Prezidentas Valdas Adamkus ne kartą yra pabrėžęs, kad Lietuvai svarbu, jog būtų patvirtintas ekonomikos atgaivinimo planas, numatantis ES biudžete papildomai sukaupti 5 mlrd. eurų energetikos infrastruktūros plėtrai. Šie pinigai būtų panaudoti ir strateginiams Lietuvos projektams – elektros jungtims tarp Lietuvos ir Švedijos bei Lietuvos ir Lenkijos – finansuoti. V.Adamkus taip pat sieks, kad viršūnių susitikimo išvadose būtų patvirtinta ES parama Baltijos šalių jungčių planui.

Į Briuselį taip pat išvykęs premjeras Andrius Kubilius bandė atkreipti ES partnerių dėmesį į tai, kad uždarius Ignalinos atominę elektrinę išaugs šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis. Todėl Lietuva siekia specialaus kompensacinio mechanizmo, kuris leistų sušvelninti ekonomines ir socialines elektrinės uždarymo pasekmes. Vilnius pirmiausia prašo nuo 2013 m. suteikti papildomų taršos leidimų.

Planui pritaria ne visi

ES rengiamame klimato ir energetikos teisės aktų pakete, kuris vadinamas "20-20-20" sutartimi, numatoma iki 2020 m. 20 proc. sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, 20 proc. sumažinti energijos sueikvojimą ir užtikrinti, kad 20 proc. sueikvojamos energijos būtų gaunama iš atsinaujinančių šaltinių.

Tačiau šiems planams, prasidėjus pasaulinei ekonomikos krizei, pradėjo priešintis kai kurios ES narės. Vokietija, Italija, Lenkija ir kitos šalys baiminasi, kad aplinkosaugos priemonės gali pakenkti jų ūkiui ir daug žmonių palikti be darbo.

"Nepritarsime jokiems sprendimams, kurie pakenktų Vokietijos darbuotojams ir investicijoms", – prieš viršūnių susitikimą griežtai sakė šios šalies kanclerė Angela Merkel.

ES vadovų laukia sunkios derybos, todėl blokui pirmininkaujanti Prancūzija viršūnių susitikimą pradėjo anksčiau nei įprasta. Diplomatai įtaria, kad derybos gali baigtis ne penktadienį, kaip numatyta, o šeštadienio rytą.

Airija balsuos dar kartą

ES viršūnių susitikime taip pat sprendžiami kaitos, bendrosios žemės ūkio politikos, Rytų partnerystės politikos ir Reformų sutarties klausimai.

Airijos rinkėjai per referendumą šių metų birželį atmetė Lisabonos sutartį ir sukėlė ES institucinę krizę. Šios šalies valdžia sutinka kitąmet surengti dar vieną balsavimą, bet reikalauja, kad valstybei būtų palikta teisė savarankiškai spręsti abortų, neutralumo ir mokesčių klausimus.