Europos NATO narėms, spaudžiamoms JAV prezidento Donaldo Trumpo, įsipareigojus gerokai padidinti išlaidas, gynybai skiriama suma išaugo iki 10 procentų. 

„Europa gynybai skiria rekordines sumas, kad užtikrintų mūsų žmonių saugumą, ir mes ties tuo nesustosime“, – pareiškė Europos bloko užsienio politikos vadovė Kaja Kallas.

Europos gynybos agentūra (EGA) nurodė, kad šiemet iš šių lėšų beveik 130 mlrd. eurų buvo skirta investicijoms, tokioms kaip nauja ginkluotė.

Europos valstybės smarkiai padidino išlaidas po Rusijos invazijos į Ukrainą 2022-aisiais.

Europos Komisija (EK) praėjusią savaitę pranešė, kad 150 mlrd. eurų paskolų programos planas, skirtas padėti šalims didinti išlaidas gynybai, jau visiškai patvirtintas, finansavimo paraiškas pateikus 19 iš 27 valstybių narių.

Europos saugumo veiksmų programa (SAFE) leidžia valstybėms narėms gauti pigesnes paskolas, remiamas ES centrinio biudžeto lėšomis.

Daugybė Vakarų kariuomenių ir žvalgybos tarnybų perspėjo, kad Maskva gali būti pasirengusi pulti NATO šalį per trejus–penkerius metus, jei karas Ukrainoje baigsis.

Tačiau D. Trumpo, kuris ne kartą kritikavo Europos išlaidas gynybai, šių metų sugrįžimas į valdžią suteikė Europai naują postūmį.

Nenuspėjamas JAV lyderis liepą vykusiame NATO viršūnių susitikime pasiekė, kad sąjungininkai įsipareigotų investuoti 5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) į pagrindinius gynybos poreikius, taip pat su gynyba ir saugumu susijusias išlaidas.

Numatoma, kad 3,5 proc. BVP šalys turi skirti pagrindinėms gynybos išlaidoms ir dar 1,5 proc. – platesniam sričių spektrui, infrastruktūrai ir kibernetiniam saugumui.

„Norint pasiekti naująjį NATO tikslą – 3,5 proc. BVP – reikės dar daugiau pastangų, iš viso išleidžiant daugiau nei 630 mlrd. eurų per metus“, – teigė EGA vadovas Andre Denkas.