Šis žingsnis leistų ES lyderiams kitą savaitę vyksiančiame aukščiausiojo lygio susitikime nuspręsti, kaip panaudoti dešimtis milijardų eurų Rusijos centrinio banko turto, kad būtų garantuota didžiulė paskola, skirta padėti Ukrainai patenkinti jos finansinius ir karinius poreikius per ateinančius dvejus metus.
Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas – artimiausias Rusijos prezidento Vladimiro Putino sąjungininkas Europoje – apkaltino sprendimą parengusią Europos Komisiją (EK) „sistemingai prievartaujant Europos teisę“.
Iš viso Europoje įšaldyta 210 mlrd. eurų Rusijos turto. Didžioji dauguma lėšų – apie 193 mlrd. eurų, rugsėjo pabaigos duomenimis – laikoma Belgijoje veikiančioje indėlių organizacijoje „Euroclear“, kurią Rusijos centrinis bankas paskelbė paduodantis į teismą.
Vengrija ir Slovakija nepritaria didesnės paramos Ukrainai teikimui.
Penktadienio sprendimas, kurio tikimasi ir kuris grindžiamas ES sutarties taisyklėmis, leidžiančiomis blokui apsaugoti savo ekonominius interesus tam tikrose nepaprastosiose situacijose, neleistų joms blokuoti sankcijų perkėlimo ir palengvintų naudojimąsi turtu.
V. Orbanas socialiniuose tinkluose pareiškė, kad tai reiškia, jog „teisinės valstybės principas Europos Sąjungoje baigiasi, o Europos lyderiai iškelia save aukščiau taisyklių“.
„Europos Komisija sistemingai prievartauja Europos teisę. Ji tai daro tam, kad tęstų karą Ukrainoje – karą, kurio aiškiai neįmanoma laimėti“, – rašė jis.
Jis teigė, kad Vengrija „padarys viską, kas nuo jos priklauso, kad būtų atkurta teisėta tvarka“.
Slovakijos ministras pirmininkas Robertas Fico laiške Europos Vadovų Tarybos pirmininkui Antonio Costai, kuris pirmininkaus gruodžio 18 dieną prasidedančiam aukščiausiojo lygio susitikimui, pareiškė, kad atsisakys paremti bet kokį žingsnį, kuris „apimtų Ukrainos karinių išlaidų padengimą ateinančiais metais“.
Jis įspėjo, kad „įšaldyto Rusijos turto panaudojimas gali tiesiogiai pakenkti JAV taikos pastangoms, kurios tiesiogiai priklauso nuo šių išteklių panaudojimo Ukrainos atstatymui klausimo“.
Tačiau EK tvirtina, kad karas pareikalavo didelių išlaidų, nes pakėlė energijos kainas ir pristabdė ekonomikos augimą ES, kuri Ukrainai jau skyrė beveik 200 mlrd. eurų paramą.
(be temos)