„Dabar galime pradėti įgyvendinti [planą] ir atkurti savo ekonomikas. Mūsų istorinis atsigavimo paketas stums į priekį mūsų žaliąją ir skaitmeninę pereigą“, – per „Twitter“ parašė Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charlesis Michelis (Šarlis Mišelis).

Lyderiai stengėsi išgelbėti  1,8 trln. eurų daugiametį biudžetą ir ekonomikos gaivinimo paketą, laikomus gyvybiškai svarbiais pastangoms atkurti nuo pandemijos nukentėjusias Bendrijos ekonomikas. Šiuos planus Vengrija ir Lenkija grasino blokuoti dėl siūlymų Bendrijos finansavimą susieti su teisinės valstybės principų laikymusi.

Budapeštas ir Varšuva yra vieni didžiausių ES biudžeto pinigų gavėjų, o naujas mechanizmas kritikų buvo vertinamas kaip priemonė, turinti stabdyti autoritarizmo tendencijų stiprėjimą Lenkijoje ir Vengrijoje.

Briuselis abi vyriausybes kaltina varžant demokratines laisves. Lenkija ypač kritikuojama dėl pastangų apriboti teismų sistemos nepriklausomumą, o Vengrija – dėl žiniasklaidos laisvės ribojimo.

Vokietija, šiuo metu pirmininkaujanti ES, atvėrė kelią iš aklavietės, pasiūliusi teisinę „deklaraciją“, turinčią suteikti šalims daugiau aiškumo, kaip veiktų įstatymų viršenybės laikytis reikalaujantis mechanizmas.

Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda (Andžejus Duda) sakė, kad preliminarų susitarimą Lenkija ir Vengrija priėmė, bet Berlynui dar reikia įtikinti kitas Bendrijos nares, susirūpinusias, kad šis kompromisas gali susilpninti ES vertybes.