Europos Sąjungos (ES) lyderiai ketvirtadienį susitarė dėl ribotų pastangų didinti bendradarbiavimą gynybos srityje, tačiau Didžiosios Britanijos priešinimasis pasiūlymui įkurti Bendrijos bendras ginkluotąsias pajėgas pabrėžė, jog išlieka dar daug nesutarimų.

Per pirmąjį nuo 2008 metų gynybos klausimams skirtą viršūnių susitikimą 28 šalių bloko lyderiai svarstė galimybes stiprinti karinius pajėgumus tuo metu, kai valstybių biudžetai patiria didelį spaudimą.

Populiari frazė „Vienijimasis ir dalijimasis“ dažnai skambėjo iš susitikimo dalyvių lūpų, tačiau daugiau neaiškumų kilo aiškinantis, ar tokia strategija veda į bendrų ES pajėgų sukūrimą, ar vien nacionalinių kariuomenių stiprinimą ir jų bendradarbiavimą.

„Bendradarbiavimas karinių pajėgumų plėtros srityje gyvybiškai svarbus palaikant esminius pajėgumus, šalinant trūkumus ir vengiant“ dubliavimosi, sakoma lyderių pareiškime.

Jie paragino ES šalis „stiprinti gynybos bendradarbiavimą, gerinant gebėjimą vykdyti misijas ir operacijas“, pagrįstą „labiau integruota“ Europos gynybos pramone.

ES prezidentas Hermanas Van Rompuy (Hermanas Van Rompėjus) perspėjo, kad tuo metu, kai mažinamos vyriausybių išlaidos, gynybos sektoriaus bendrovėms „sunku išlaikyti konkurencingoms ir pirmaujančioms“.

„Gynyba yra saugumo reikalas ... tačiau taip pat susijusi su pramone ir darbo vietomis“, – pažymėjo H.Van Rompuy.

Lyderiai susitarė dėl kai kurių konkrečių žingsnių, tokių kaip bendros ES programos kuriant bepiločius orlaivius ir degalų papildymo ores lėktuvus, palydovus bei kibernetinės gynybos priemones.

Didžiosios Britanijos premjeras Davidas Cameronas (Deividas Kameronas) sakė sutinkantis su bendradarbiavimu, tačiau negalinti sutikti, kad būtų kuriamos atskiros ES karinės pajėgos.
„Protinga šalims narėms bendradarbiauti gynybos reikaluose, kad visi taptume saugesni ... bet nebūtų teisinga ES turėti pajėgumus, armijas, oro pajėgas ir visa kita“, – D.Cameronas sakė atvykęs į susitikimą Briuselyje.

„Turime teisingai pažymėti šias ribas – tarp bendradarbiavimo, kuris yra gerai, ir ES pajėgumų, kas yra netinkama“, – aiškino jis.

Jungtinė Karalystė tvirtina, kad jos ginkluotosios pajėgos privalo išlikti pavaldžios tik nacionalinei vyriausybei ir veikdamos per NATO, o ne ES, užtikrinant Europos saugumą.

Kiti ES lyderiai labiau pabrėžė bendradarbiavimo privalumus, o ne trūkumus.

Užsienio reikalų ir saugumo politikos srityje „Europa gali daug glaudžiau bendradarbiauti“, sakė Vokietijos kanclerė Angela Merkel.

„Galime apjungti mūsų ginklavimosi veiksmus, tačiau visų pirma taip pat privalome turėti koordinuotą politiką“, – pabrėžė ji.

NATO vadovas Andersas Foghas Rasmussenas (Andersas Fouhas Rasmusenas), kuris dalyvavo viršūnių susitikimo gynybos sesijoje, anksčiau šią savaitę sakė naujienų agentūrai AFP norįs, kad ES lyderiai įsipareigotų nuveikti daugiau, ypač reaguojant į išaugusį bepiločių orlaivių ir degalų papildymo ore lėktuvų poreikį.

„Jeigu Europos valstybės daugiau investuos į karinius pajėgumus, jos taip pat padarys tvirtesnį indėlį į NATO“, – A.F. Rasmussenas sakė ketvirtadienį.

„Nėra tokio dalyko, kaip Europos armija – tik nacionaliniai pajėgumai“, – pridūrė jis.

Paklaustas apie D.Camerono pareiškimus, NATO vadovas atsiribojo nuo tų diskusiją, sakydamas: „Puikiai apsikeitėme nuomonėmis.“

Spaudžiamas atsakyti, ar ES turėtų svarstyti bendrų karinių pajėgų įkūrimą, A.F.Rasmussenas atsakė, kad jis kalba apie atskirų Bendrijos šalių pastangas stiprinti savo ginkluotąsias pajėgas, tuo pačiu vystant bendradarbiavimą – NATO žargonu, „išmaniąją gynybą“.

Svarbiausia, kad „NATO yra ir išliks euroatlantinio saugumo pamatinė uoliena, ir neįžvelgiu jokių prieštaravimų tarp sustiprintos gynybos Europoje ir stipresnės NATO“, pabrėžė jis.

2010 metais ES įkūrė savo diplomatinį korpusą – Europos išorės veiksmų tarnybą – kuris greitai išplėtė savo veiklą pasaulyje, įsitraukdamas į kai kuriuos svarbius procesus, tokius kaip derybos dėl prieštaringai vertinamos Irano branduolinės programos.

Bendrija taip pat turi Bendrosios saugumo ir gynybos politikos užuomazgas bei Europos gynybos agentūrą, atsakingą už karinį bendradarbiavimą.

ES yra surengusi riboto masto bendrų karinių operacijų, tokių kaip kovos su piratavimu operacijos prie Rytų Afrikos kyšulio, kur Bendrija bendradarbiauja su panašiomis NATO pajėgomis.