Trečiadienį susitiksiantys Europos Sąjungos šalių lyderiai veikiausiai nuspręs tik dėl naujo Bendrijos užsienio politikos vadovo kandidatūros, o sprendimas dėl to, kas pakeis Hermaną Van Rompuy (Hermaną Van Rompėjų) Europos Vadovų Tarybos pirmininko poste, „galimas daiktas“, bus atidėtas iki rudens, rašo nepriklausoma Briuselio svetainė EUobserver.

Pasak vieno ES šaltinio, „jei visiškas susitarimas įmanomas, turėtume jo siekti. Kitu atveju bus tik aukštasis įgaliotinis (užsienio politikai)“.

Kitas šaltinis EUobserver sakė, jog, „žinoma, yra galimybė“, kad bus paskirtas tik užsienio politikos vadovas.

Ir ES užsienio politikos vadovės Catherine Ashton (Ketrin Ašton), ir Europos Vadovų Tarybos pirmininko H.Van Rompuy kadencija baigsis po penkių mėnesių.

Tačiau aukštojo įgaliotinio užsienio politikai atveju kandidato dar laukia svarstymai Europos Parlamente, kuris dėl jo ir kitų naujų Europos Komisijos narių paskyrimo balsuos spalį.

Sprendimo priėmimą stabdo nesutarimai socialistų lyderių stovykloje.

Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as (Fransua Holandas) nelinkęs pritarti Danijos vyriausybės vadovės Helle Thorning- Schmidt (Helės Torning-Šmit) kandidatūrai pakeisti H.Van Rompuy.

H.Thorning-Schmidt yra centro kairiųjų politikė, tačiau pakankamai artima centro dešiniesiems, kad jos kandidatūra būtų priimtina tokiems politikos sunkiasvoriams, kaip Vokietijos kanclerė Angela Merkel ar Didžiosios Britanijos premjeras Davidas Cameronas (Deividas Kameronas).

Kai bus žinoma, kokiai politinei stovyklai atiteks vienas iš šių dviejų postų, taps aišku, iš kokios politinio spektro pusės bus antrasis vadovas, nes centro dešinieji ir centro kairieji postus dalijasi po lygiai.

Jei užsienio politikos vadove būtų paskirta viena iš realiausių kandidačių šiuo metu laikoma Italijos užsienio reikalų ministrė Federica Mogherini (Federika Mogerini), Europos Vadovų Tarybos pirmininku turėtų būti paskirtas centro dešiniųjų nominuotas kandidatas.

Tarp galimų kandidatų minimi Airijos premjeras Enda Kenny (Enda Kenis) bei buvęs Latvijos vyriausybės vadovas Valdis Dombrovskis ir buvęs Estijos ministras pirmininkas Andrus Ansipas.

Jei būtų pasirinktas kandidatas iš Baltijos šalių, tai reikštų, kad Rytų Europos valstybėms atitenka prestižinis vaidmuo Bendrijoje. Tačiau to gali nepakakti numalšinti nepritarimą italės paskyrimui užsienio politikos vadove.

F.Mogherini kandidatūrai priešinasi Lietuva kartu su kitomis Baltijos šalimis ir Lenkija, kurios nerimauja dėl italės prorusiškos pozicijos ir kritikuoja jos menką patirtį.

Aukšto rango šaltinis vienoje iš Baltijos valstybių svetainei EUobserver pirmadienį sakė: „Švelniai tariant, nesame labai ja patenkinti. Jos bendra patirtis nėra didelė, o rytų kaimynystės politikos patirties ji neturi visiškai. Mums sunku suprasti, kodėl Italijai perėmus pirmininkavimą ES, ji nusprendžia pirmojo vizito vykti į Maskvą susitikti su (Rusijos prezidentu Vladimiru) Putinu“.

Šaltinis pridūrė, kad Lenkija „toliau stumia“ į šį postą savo užsienio reikalų ministrą Radoslawą Sikorskį (Radoslavą Sikorskį), tačiau tai veikiausiai daroma siekiant užkirsti kelią F.Mogherini kandidatūrai, o ne tikintis jo paskyrimo.

Šaltinis taip pat sakė, kad dabartinė ES humanitarinės pagalbos komisarė Kristalina Georgijeva iš Bulgarijos „yra gera kompromisinė kandidatė“, nes ji yra moteris iš rytų, labiau technokratė, o ne politikė.

Tačiau vienas ES pareigūnas, informuotas apie vykstančias derybas, sakė abejojąs, kad K.Georgijeva gaus šį postą. Jo nuomone, jis „greičiausiai“ vis dėlto atiteks F.Mogherini.

Taip pat tariamasi dėl kandidatų į įtakingiausių eurokomisarų postus - ekonomikos, energetikos, skaitmeninės darbotvarkės, prekybos.

Prancūzija siekia gauti ekonomikos komisaro postą, Lenkija norėtų energetikos komisaro portfelio, Didžioji Britanija - prekybos, o Vokietija - skaitmeninės darbotvarkės.