Per uždarą posėdį, kurio reikalavo Rusija, ES atstovai paaiškino balandžio 1-ąją pradėtą Bendrijos karinių jūrų pajėgų misiją, kuria siekiama užtikrinti Libijai paskelbtą ginklų embargą, prasidėjusį balandžio 1 dieną.

Blokas priminė „Europos valstybių įsipareigojimą gerbti (ginklų ir naftos) embargus“, „laikantis griežtų Saugumo Tarybos rezoliucijų taisyklių“, pranešė vienas diplomatas.

Anot kito diplomato, Rusija yra vienintelė Saugumo Tarybos narė, išreiškusi susirūpinimą dėl planų pratęsti įgaliojimus vykdyti operaciją „Irini“, kai jie pasibaigs birželio 10 dieną. Per šią operaciją ES šalių kariniai laivai gali vykdyti inspekcijas atviroje jūroje.

Balsavimas dėl Berlyne parengto įgaliojimų pratęsimo teksto numatytas birželio 9 dieną.

Maskva neigia pareiškimus, kad ji tiekia ginklus ir samdinių karius Libijos maršalui Khalifai Haftarui (Chalifui Haftarui).

Rusijos misija pabrėžė, kad „Irini“ turi atitikti ją apibrėžiančią rezoliuciją. Maskva tai pat reikalauja, kad atnaujinti įgaliojimai vykdyti šią operaciją būtų „nešališki“ ir kad būtų „užkirstas kelias disbalansui“.

„Atidžiai stebėsime, kaip vykdoma ši operacija, kad nustatytume, ar jos veikimo pobūdis turi tapti naujo Saugumo Tarybos mandato dalyku“, – sakė Rusijos atstovai.

„Irini“ yra įtraukta į esamą rezoliuciją, laukiame jos pratęsimo“, – sakė Vokietijos ambasadorius prie JT Christophas Heusgenas (Kristofas Hoisgenas). Pasak jo, ši operacija yra labai svarbi pastangų neleisti tiekti ginkluotės Libijai dalis.

„Tikime, kad ši nauja operacija tėra ankstesnės operacijos įpėdinė“, – sakė Prancūzijos ambasadorius prie JT Nicolas de Rivier (Nikola de Rivjė), lygindamas „Irini“ su ES misija „Sophia“, turėjusia sumažinti Europą jūra bandančių pasiekti pabėgėlių srautą.

„Ji veikia pagal tuos pačius įgaliojimus“, – sakė jis.

Anot diplomatų, prieš 10 dienų Prancūzijos laivo perimtas naftos tanklaivis prie Tobruko krantų buvo antradienio posėdžio pagrindinė pokalbių tema.

Su Gabono vėliava plaukiojantis tanklaivis „Jal Laxmi“ plaukė priimti kelių milijonų dolerių vertės naftos krovinio, bet laivas nebuvo gavęs leidimo iš Tripolyje įsikūrusios Libijos nacionalinės naftos korporacijos, AFP naujienų agentūrai sakė vienas specialistas, pageidavęs neviešinti jo vardo.

Tanklaivio savininkui ir draudikui sužinojus apie galimas sankcijas, laivas Tobruke neprisišvartavo, pridūrė specialistas.

„JT palankiai vertina Prancūzijos veiksmus ir visas pastangas išlaikyti JT naftos embargą“, – JT praėjusią savaitę pranešė apie Prancūzijos įsitraukimą.

Pasak vieno diplomato, nelegalių naftos siuntų stabdymas yra mažesnis „Irini“ misijos prioritetas nei neteisėtų ginklų kontrolė. Nuo balandžio pradžios Europos laivai patikrino apie 50 kitų laivų prie Libijos krantų.

„JT valstybės narės ir JT ekspertų grupė ėmėsi daugelio suderintų pastangų susisiekti su visomis įmonėmis ir šalimis, susijusiomis su šiuo dabartiniu reikalu dėl „Jal Laxmi“ , kad perspėtų visas suinteresuotas šalis prieš imantis tolesnių veiksmų“, – sakė JT atstovas spaudai Farhanas Haqas (Farhanas Hakas). Jis priminė, kad Libijoje teisę parduoti arba pirkti naftą turi tik nacionalinė naftos korporacija.

Prancūzijos užsienio reikalų ministras tepasakė, jog šalies karinis laivas „sąveikavo“ su tanklaiviu.