Švedija, kuri šiuo metu rotacijos tvarka pirmininkauja blokui, po itin įtemptų ES vidaus reikalų ministrų derybų Liuksemburge paskelbė apie pasiektą pažangą.

Susitarimas, kuriam reikėjo daugumos šalių, sudarančių ne mažiau kaip 65 proc. bloko gyventojų, pritarimo, pasiektas po ne vienus metus trukusių ginčų dėl prieglobsčio politikos klausimų.

„Tai nelengvi sprendimai visiems, sėdintiems prie šio stalo, tačiau tai istoriniai sprendimai“, – sakė Vokietijos vidaus reikalų ministrė Nancy Faeser (Nensi Fėzer).

Susitikimo metu pateiktame pasiūlyme raginama ES šalims teikti privalomą pagalbą, tačiau numatoma galimybė tai daryti vienu iš dviejų būdų.

Pirmenybė teikiama tam, kad ES šalys pasidalytų prieglobsčio prašytojų priėmimu ir priimtų didelę dalį prieglobsčio prašytojų, atvykstančių į bloko pakraščio šalis, daugiausia į Graikiją ir Italiją.

Pirmajame susitarimo tekste teigiama, kad atsisakiusios tai padaryti šalys turės sumokėti po 20 000 eurų už kiekvieną asmenį juos priėmusiai šaliai.

Preliminarus 27 ES narių susitarimas atveria kelią deryboms su Europos Parlamentu dėl teisės aktų, kurie galėtų būti priimti iki kitų metų birželį vyksiančių Europos Parlamento rinkimų.

Po pertraukos, kurią nulėmė COVID-19 pandemijos metu taikyti apribojimai keliauti, daugėjant prieglobsčio prašytojų, ši sudėtinga reforma tapo viena iš svarbiausių bloko darbotvarkės temų.

Solidarumo pusiausvyra

2020 metais Europos Komisija pateikė pasiūlymą dėl naujo migracijos ir prieglobsčio pakto, grindžiamo kvotų sistema.

Šis planas buvo nutrauktas po to, kai Vengrija, Lenkija ir kitos valstybės, prieštaravusios bet kokiam reikalavimui priimti migrantus, atsisakė jį įgyvendinti.

Švedija, kuri iki šio mėnesio pabaigos rotacijos tvarka pirmininkauja blokui, pateikė du kompromisinius tekstus. Viename iš jų raginama, kad visos valstybės narės laikytųsi principo „priimk arba sumokėk“, o kitame – kalbama apie prieglobsčio procedūras prie ES išorės sienų.

Antrajame tekste numatyta, kad valstybės narės privalo prie sienų taikyti pagreitintas procedūras atvykėliams iš šalių, kurios laikomos saugiomis, kad būtų palengvintas jų grįžimas.

„[Tai] du pagrindiniai ES prieglobsčio sistemos reformos ramsčiai, svarbūs siekiant užtikrinti tinkamą atsakomybės ir solidarumo pusiausvyrą“, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė Švedija.

Pabėgėliams padedanti labdaros organizacija „Oxfam“ kritiškai įvertino šių derybų kryptį, kadangi ES šalys imasi griežtesnių priemonių sustabdyti prieglobsčio prašytojus.

Prieš galutines derybas organizacija atkreipė dėmesį į tai, kad šiais sprendimais vis tiek nebus pašalinti nuolatiniai ES prieglobsčio sistemos trūkumai.

„Vietoje to jie rodo, kad ES nori apsaugoti Europą nuo prieglobsčio prašytojų“, – teigė „Oxfam“.