27 ES šalių užsienio reikalų ministrai susirinko Zagrebe pasitarti dėl krizės Sirijos šiaurės vakarinėje Idlibo provincijoje, kur Ankaros pajėgos ir Turkijos remiami sukilėliai kovoja su Maskvos remiamomis Damasko vyriausybės pajėgomis.

Paliaubos įsigaliojo penktadienio vidurnaktį, siekiant sustabdyti įnirtingas kautynes, paaštrinusias humanitarinę krizę ir padidinusias nuogąstavimus dėl potencialaus Turkijos ir Rusijos pajėgų tiesioginio susirėmimo.

Kaip pranešė Sirijoje esantys aktyvistai, penktadienio rytą atrodė, kad paliaubų laikomasi, neskaitant kelių smulkių pažeidimų.

„Be abejo, man malonu dėl paliaubų – ugnies nutraukimas yra gera žinia. Bent jau tai rodo gerą valią – pažiūrėsime, kaip tai veiks“, – sakė į derybas atvykęs ES diplomatijos vadovas Josepas Borrellis (Žozepas Borelis).

Dėl kautynių Idlibe buvo priversti pasitraukti beveik milijonas civilių. Jungtinės Tautos šią padėtį vadina didžiausia humanitarine krize nuo Sirijos pilietinio karo pradžios 2011 metais.

„Dabar svarbu susitelkti į humanitarinę pagalbą, ir sveikinčiau, jeigu Rusija gerbtų nuostatą, kad humanitarinės pagalbos koridoriai turėtų būti išplėsti“, – sakė Estijos užsienio reikalų ministras Urmas Reinsalu (Urmas Reinsalus).

Airijos diplomatijos vadovas Simonas Coveney (Saimondas Kovenis) pažymėjo, kad žinia apie paliaubas ES šalims atnešė palengvėjimą.

„Vis dėlto esama nepaprastų humanitarinių iššūkių, su kuriais, manau, mes visi susidursime dėl paties pabėgėlių, persikėlusių dėl ten vykstančio konflikto, skaičiaus“, – pridūrė jis.

Kai kurios ES šalys, ypač Nyderlandai, ragino nustatyti virš Idlibo neskraidymo zoną, kad režimo pajėgos nebegalėtų bombarduoti civilių taikinių.

„ES šalys nori teikti Idlibui humanitarinę pagalbą, – sakė olandų užsienio reikalų ministras Stefas Blokas. – Iššūkis – pristatyti pagalbą į tą teritoriją, ir šiuo atveju paliaubos gali pagelbėti. Neskraidymo zona galėtų pagelbėti dar labiau.“

Tačiau ES neturi įgaliojimų užtikrinti, kad tokia zona būtų nustatyta, o pareigūnai privačiai sakė tokius užmojus vertinantys skeptiškai.

„Visi žinome, kad tam būtų reikalingas Jungtinių Tautų mandatas – argi jį gautumėt?“ – sakė vienas aukšto rango ES pareigūnas, turėdamas galvoje Rusijos turimą veto teisę JT Saugumo Taryboje.

„Nesklaidymo zona skamba puikiai, bet ją reikia palaikyti karinėmis priemonėmis. Kas tai darytų?“ – klausė jis.

Pastarosiomis savaitėmis per įnirtingas kautynes Idlibe žuvo dešimtys turkų karių, Ankarai pirmąkart pradėjus tiesioginį puolimą prieš Sirijos prezidento Basharo al Assado (Bašaro Asado) pajėgas.

Besivystanti krizė paskatino Turkijos prezidentą Recepą Tayyipą Erdoganą (Redžepą Tajipą Erdohaną) atverti savo šalies sieną su Graikiją pabėgėliams ir migrantams.

Turkija pareikalavo, kad ES palaikytų jos veiksmus Sirijoje, o kai kurios bloko narės kaltino R. T. Erdoganą naudojantis migrantų korta kaip priemone šantažuoti.

Bendrijos užsienio reikalų ministrai taip pat tarsis, kaip geriausiai reaguoti į Ankaros veiksmus po savaitę trukusių apsikeitimų vis griežtesniais pareiškimais ir dramatiškų scenų prie Turkijos ir Graikijos sienos.