Po 27 valstybių narių prekybos ministrų susitikimo penktadienį jis sakė, kad „buvo pasiektas labai platus sutarimas“, jog Bendrija turi „suintensyvinti ir... paspartinti darbą dėl prekybos susitarimų sudarymo, pasirašymo ir ratifikavimo“.

Prekybos sutartys su partneriais visame pasaulyje jau seniai yra pagrindinis Europos Komisijos – ES vykdomosios institucijos, kuri rūpinasi ES šalių prekybos politika – prioritetas.

Išgąsdinta itin protekcionistinio Jungtinių Valstijų posūkio valdant buvusiam prezidentui Donaldui Trumpui (Donaldui Trampui) bei Kinijos nenoro atverti savo ekonomiką, ES perėjo prie labiau gynybinės prekybos politikos.

Tai inicijavo Prancūzija, kuri šiuo metu šešis mėnesius pirmininkauja ES, paprašydama laikytis atsargesnio požiūrio į prekybos susitarimus, ypač į susitarimą su Pietų Amerikos prekybos bloku MERCOSUR, kuris jau galutinai suderintas, bet kol kas nėra ratifikuotas.

Čekija ir Švedija, kurios ruošiasi pirmininkavimui, siekia, kad būtų grįžta prie liberalesnės prekybos pozicijos, kurios esmė – laisvosios prekybos susitarimai.

„Kalbant apie laisvosios prekybos darbotvarkę, manau, kad ES turi padaryti daug daugiau ir (būti) daug spartesnė“, – prieš derybas Liuksemburge sakė Švedijos prekybos ministrė Anna Hallberg (Ana Halberg).

„Turime būti svarbūs prekybos partneriai, patrauklūs prekybos partneriai, ir turime keletą prekybos susitarimų. Privalome juos užbaigti dabar“, – pridūrė ji.

Švedija 2023-ųjų sausį perims pirmininkavimą ES ir sieks, kad Bendrija užbaigtų keletą prekybos sandorių, jei iki to laiko tai nebus padaryta.

Daugiausia vilčių dedama į tai, kad Europos Komisija iki šių metų pabaigos užbaigtų derybas su Čile, Naująja Zelandija ir Australija.

Komisija taip pat norėtų ratifikuoti jau pasiektus susitarimus su Meksika ir MERCOSUR šalimis, dėl kurių buvo deramasi du dešimtmečius, tačiau jie dabar įstrigę teisinėje nežinioje.