Pereiti į pagrindinį turinį

ES smerkia Rusijos pseudoreferendumų Ukrainoje suklastotus rezultatus

Europos Sąjunga trečiadienį kaip neteisėtus pasmerkė Rusijos surengtus balsavimus keturiuose okupuotuose Ukrainos regionuose, o jų rezultatus pavadino suklastotais.

Scanpix nuotr.

„ES smerkia neteisėtų „referendumų“ surengimą ir jų suklastotus rezultatus“, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė bloko užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis (Žozepas Borelis).

„Tai dar vienas Ukrainos suverenumo ir teritorinio vientisumo pažeidimas, sistemingai pažeidinėjant žmogaus teises“, – pabrėžė jis.

O. Scholzas: Vokietija niekuomet nepripažins pseudoreferendumų rezultatų

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas (Olafas Šolcas) trečiadienį paskambinęs Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui pareiškė, kad Berlynas niekuomet nepripažins Rusijos okupuotuose Ukrainos regionuose surengtų aneksinių referendumų rezultatų.

„Vokietija niekada nepripažins fiktyvių referendumų Donecko, Luhansko, Chersono ir Zaporižios regionuose, kuriuose neva dauguma pasisakė už prijungimą prie Rusijos, rezultatų“, – V. Zelenskį patikino O. Scholzas, kurį cituoja jo atstovas Steffenas Hebestreitas (Štefanas Hebeštraitas).

Maskvos primesti pareigūnai teigė pasiekę triuškinančią pergalę išvakarėse pasibaigusiuose pseudoreferendumuose, bet Ukraina ir jos sąjungininkės Vakaruose balsavimus vadina suklastotais ir laiko juos tik pretekstu aneksuoti okupuotas teritorijas.

O. Scholzas ir V. Zelenskis aptarė „tolesnės Vokietijos paramos galimybes“, įskaitant pagalbą atstatant Ukrainą, pokalbio stenogramoje nurodė S. Hebestreitas.

Pasak jo, kancleris pabrėžė, kad Vokietija nesiliaus „konkrečiais politiniais, finansiniais ir humanitariniais veiksmais remti Ukrainos, taip pat ginti jos suvereniteto ir teritorinio vientisumo – be kito ko, tiekdama ginkluotę“.

O. Scholzas savo šalyje ir užsienyje vis labiau spaudžiamas tiekti daugiau karinės įrangos Ukrainai.

Nors Vokietija aprūpina Kyjivą tokia ginkluote kaip raketos ir priešlėktuviniai tankai, Berlynas kol kas nesutinka siųsti karo draskomai šaliai vakarietiškų kovos tankų ir pėstininkų kovos mašinų.

Pasak Ukrainos vyriausybės, geriausias atsakas į aneksinius referendumus būtų griežtinti sankcijas Rusijai ir tiekti Kyjivui daugiau ginkluotės, kuri padėtų jam tęsti pasipriešinimą.

„Ukraina ragina ES, NATO ir Didįjį septynetą (G-7) nedelsiant ir smarkiai padidinti spaudimą Rusijai – be kita ko, įvedant griežtas sankcijas ir reikšmingai didinant karinę pagalbą Ukrainai“ – sakoma Užsienio reikalų ministerijos pareiškime.

 

Turkų lyderis: pseudoreferendumai apsunkina pastangas ieškoti diplomatinio sprendimo karui

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas (Redžepas Tajipas Erdohanas) trečiadienį pareiškė, kad referendumai dėl aneksijos, kuriuos prokremliška valdžia šią savaitę surengė keturiuose Rusijos kontroliuojamuose Ukrainos regionuose, apsunkina pastangas ieškoti diplomatinio sprendimo karui.

Šie R. T. Erdogano komentarai buvo jo biuro pareiškime, paskelbtame po trečiadienį įvykusio pokalbio telefonu su Ukrainos prezidentu V. Zelenskiu.

Per pokalbį R. T. Erdoganas taip pat pakartojo, kad Turkija yra pasirengusi „įnešti reikiamą indėlį“, kad karas būtų išspręstas taikiai, ir pasiūlė tarpininkauti arba padėti sukurti demilitarizuotą zoną aplink Ukrainos Zaporižios atominę elektrinę.

G. Meloni: Ukraina gali kliautis Italija

Ukraina gali tikėtis Italijos naujosios vyriausybės paramos, žinutėje ukrainiečių prezidentui Volodymyrui Zelenskiui sakė italų kraštutinių dešiniųjų lyderė Giorgia Meloni (Džordža Meloni).

„Žinote, kad galite kliautis mūsų lojalia parama Ukrainos žmonių laisvės reikalui. Išlikite stiprūs ir išlaikykite tvirtą tikėjimą!“ – vėlai antradienį socialiniame tinkle „Twitter“ angliškai parašė G. Meloni.

Taip ji atsakė į V. Zelenskio atsiųstą sveikinimą dėl jos partijos „Italijos broliai“ (it. Fratelli d'Italia) istorinės pergalės sekmadienį įvykusiuose visuotiniuose rinkimuose.

„Vertiname nuolatinę Italijos paramą Ukrainai [jos] kovoje su Rusijos agresija. Kliaujamės vaisinga partneryste su naująja Italijos vyriausybe“, – tviteryje itališkai buvo parašęs V. Zelenskis.

Kadenciją baigiantis Italijos premjeras Mario Draghi (Marijus Dragis) buvo vienas tvirčiausių Europos Sąjungos sankcijų Ukrainą užpuolusiai Rusijai rėmėjų, nors jo šalis yra priklausoma nuo rusiškų gamtinių dujų.

Roma taip pat yra nusiuntusi ginklų Ukrainos pajėgoms, kovojančioms su įsiveržusia Rusijos kariuomene.

G. Meloni yra euroskeptikė, bet remia M. Draghi poziciją dėl Ukrainos, nors jos sąjungininkai vyriausybėje, antiimigracinės „Lygos“ (it. Lega) lyderis Matteo Salvini (Matėjas Salvinis) ir buvęs premjeras Silvio Berlusconi (Silvijus Berluskonis), seniai palaiko šiltus santykius su Maskva.

G. Meloni, kuri tikriausiai taps naująja Italijos premjere, taip pat atsakė į Lenkijos premjero Mateuszo Morawieckio (Mateušo Moraveckio) sveikinimą.

„Drauge ginkime savo bendras vertybes ir Europos saugumą“, – tviteryje parašė G. Meloni.

Daugiau naujienų