28 šalių narių lyderiai susitarė pratęsti sankcijas Rusijai dar šešiems mėnesiams, nepaisydami abejonių, kad išrinktasis JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) gali nuspręsti užmegzti su Vladimiru Putinu draugiškus santykius.

Per paskutinį viršūnių susitikimą šiais, itin neramiais Bendrijai metais, 28 šalių lyderiai tarėsi dėl Didžiosios Britanijos pasitraukimo iš bloko, neturinčio precedento ES istorijoje.

Susitikimas buvo pradėtas rytų Alepo vietos tarybos vadovo kalba, kuria jis įspėjo, kad jei Europai nepavyks užtikrinti civilių saugumo, žuvusiųjų bus dar daugiau.

„50 000 rytų Alepo piliečių po tarptautinės bendruomenės nesėkmės tik laukia savo mirties“, – sakė Brita Hagi Hassanas (Brita Hagis Hasanas).

Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as (Fransua Holandas) apkaltino Rusiją „nesilaikant įsipareigojimų“, o Britanijos premjerė Theresa May (Teresa Mei) sakė, kad Bendrija „privalo padaryti viską, ką gali“, kad Maskva ir Damaskas įsileistų Jungtinių Tautų pareigūnus į Alepą.

Tačiau Francois Fillonas (Fransua Fijonas), realiausias kandidatas laimėti kitąmet vyksiančius Prancūzijos prezidento rinkimus, lankydamasis Briuselyje sakė, kad Alepo kritimas žymi Vakarų užsienio politikos nesėkmę ir užsiminė apie derybas su Sirijos lyderiu Basharu al Assadu (Bašaru Asadu). Jo nuomone, Vakarai turėtų būti pasirengę derėtis su visomis Sirijos šalimis, „net ir tomis, kurios šiandien vykdo nusikaltimus“.

Pratęstos sankcijos

28 šalių lyderiai per susitikimą rengia pareiškimą, kuriuo smerkiamos Sirija ir Rusija, tačiau jie apsiribos tik įspėjimu apie sankcijas Rusijai – kaip ir per spalį vykusį praeitą viršūnių susitikimą. Kaip rašoma naujienų agentūros AFP matytame pranešimo projekte, „ES svarsto visas įmanomas galimybes“.

Sankcijos Rusijai buvo paskelbtos 2014 metais dėl konflikto Rytų Ukrainoje kurstymo. Tačiau, anot pareigūnų, jos buvo pratęstos be didesnio šurmulio, tebetvyrant didelei įtampai Vakarų ir Maskvos.

Be to, ES lyderiai ketvirtadienį taip pat susitarė su Nyderlandais, kurie kėsinosi sužlugdyti svarbų bendradarbiavimo susitarimą su Ukraina.

Olandų rinkėjai balandį per referendumą atmetė Ukrainos asociacijos su ES sutartį, o šalies premjeras Markas Rutte (Markas Rutė) perspėjo, kad jos visiškas žlugimas būtų „pati didžiausia dovana“ V.Putinui.

ES su Ukraina dėl bendradarbiavimo pakto ir laisvosios prekybos susitarė 2014 metais, kai proeuropietiški protestuotojai nuvertė prorusišką prezidentą Viktorą Janukovičių.

Visgi ES lyderiai suteikė olandams garantijų, kad minėtas susitarimas nebus Ukrainos narystės Bendrijoje ar karinės pagalbos Kijevui garantija.

„Nebuvo lengva, nebuvo malonu, tačiau to reikia, nes tai užtikrina, kad ES galės ir toliau formuoti vieningą frontą prieš destabilizuojančią Rusijos užsienio politiką“, – sakė M.Rutte po susitarimo.

Dabar šį susitarimą svarstys Nyderlandų parlamentas. Negana to, šalyje greitai vyks rinkimai, kuriuose premjerui didelę grėsmę kelia populistinės partijos.

„Brexit“ vakarienė

Vėliau per viršūnių susitikimą vykusioje vakarienėje, kurioje nedalyvavo Britanijos premjerė Th.May, 27 šalių lyderiai aptarė „Brexit“ procesą.

Jie nesutinka pradėti kokių nors derybų su Londonu, kol Britanija oficialiai dar nėra aktyvavusi dvejus metus truksiančios išstojimo iš Bendrijos procedūros. Manoma, kad tai įvyks kovą, tačiau Th.May nemano, kad tai reiškia proceso stabdymą.

„Kiti lyderiai turi teisę pasiruošti toms deryboms, lygiai kaip joms ruošiamės mes“, – sakė ji.

Ketvirtadienį Britanijos vyriausybė atmetė savo ambasadoriaus prie ES pareiškimą, kad naujam prekybos susitarimui su Europos Sąjunga po „Brexit“ pasiekti gali prireikti iki 10 metų.

„Ambasadorius išreiškė kitų nuomones, kurios jam buvo išdėstytos“, – pažymėjo premjerės atstovas.

Th.May taip pat susitiko su kadenciją baigiančiu Europos Parlamento pirmininku Martinu Schulzu (Martinu Šulcu) ir Lietuvos bei Latvijos vadovais.

Vokietis M.Schulzas anksčiau yra grasinęs blokuoti bet kokį „Brexit“ susitarimą, jei europarlamentarai nebus įtraukti į derybas, kurioms turėtų vadovauti Europos Komisija.