Plenarinė sesija buvo numatyta 13 valandą Lietuvos laiku, bet ji pavėlinta, tęsiantis dvišalėms konsultacijoms, BNS pranešė diplomatiniai šaltiniai.

Europos Komisija ekonomikai gelbėti rinkose ketina pasiskolinti 750 mlrd. eurų, tačiau per pirmąsias dvi Europos Vadovų Tarybos dienas nepavyko rasti kompromiso, kokia dalis gali būti skiriama šalims kaip negrąžintina parama, o kokia – kaip paskolos.

Ginčų taip pat kelia olandų reikalavimas, kad valstybės galėtų vetuoti pinigų skyrimą, jei paramą gaunančios šalys nevykdys būtinų ekonominių reformų.

Su Briuseliu konfliktuojančios Lenkija ir Vengrija savo ruožtu stengiasi, kad paramos gavimas nebūtų siejamas su reikalavimu laikytis teisinės valstybės principų.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel sekmadienį pripažino, kad išlieka galimybė, jog ES lyderiams susitarti šiame susitikime nepavyks.

„Vis dar negaliu pasakyti, ar bus rastas sprendimas, – kalbėjo ji. – Esama daug geros valios,.. bet taip pat gali būti, kad šiandien nebus pasiekta jokio rezultato.“

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas) savo ruožtu paragino ES lyderius „prisiimti atsakomybę“ ir sakė, kad susitarti įmanoma.

„Tačiau negalima daryti kompromisų Europos ambicijų kaina, – sakė jis. – Ne iš principo, o todėl, kad susiduriame su beprecedente, sveikatos, ekonomine ir socialine krize, todėl, kad to reikia mūsų šalims ir Europos vienybei.“

Ko siekia Lietuva?

Prezidento Gitano Nausėdos vadovaujama Lietuvos delegacija atidžiai seka, pagal kokią formulę gaivinimo fondo būtų skirstomos lėšos valstybėms narėms.

Neoficialūs skaičiavimai rodo, kad pagal šeštadienį pasiūlytus kriterijus, parama iš naujojo fondo Lietuvai būtų mažesnė nei gegužę siūlė Europos Komisija, bet didesnė nei praeitą savaitę pateiktas pasiūlymas.

Pasak šaltinių, negrąžintina parama gali sudaryti apie pustrečio milijardo eurų, svyravimai pagal skirtingas formules siekia kelis šimtus milijonų eurų. Be to, numatyta galimybė prašyti apie du milijardus eurų papildomų paskolų.

Ant derybų stalo taip pat yra atskiras daugiau nei trilijono eurų vertės 2021–2027 metų ES biudžetas.

Jame Lietuvos derybininkai siekia išsaugoti kuo didesnį finansavimą iš vadinamųjų sanglaudos fondų, kuriais remiami skurdesni Europos regionai, ir paspartinti tiesioginių išmokų lietuvių žemdirbiams augimą.

Derybų metu šeštadienį lietuviai jau sulaukė šiokių tokių gerų žinių – Lietuvai ir dar aštuoniomis šalims pasiūlytos papildomos kompensacijos žemės ūkiui. Lietuvai siūloma skirti papildomai 125 milijonų eurų kaimo plėtros lėšų.

Skurdesnių regionų atsilikimui mažinti skiriama vadinamoji sanglaudos parama Lietuvai bet kokiu atveju mažės, ekonominiams rodikliams priartėjus prie ES vidurkio. Projekte numatytas saugiklis, kad mažėjimas negali viršyti 24 proc., be to, Lietuva turėtų gauti maždaug 180 mln. eurų kompensaciją dėl emigracijos patirtų nuostolių.

Atnaujintame projekte taip pat pasiūlyta nuo 139 iki 189 mln. eurų padidinti finansavimą vadinamajai Specialiajai tranzito schemai, kuria naudojasi Rusijos piliečiai, keliaujantys per Lietuvą tarp pagrindinės Rusijos dalies ir Karaliaučiaus srities.

Prezidentas G. Nausėda šeštadienį naują pasiūlymą pavadino žingsniu į priekį, bet žadėjo siekti užsitikrinti didesnę sanglaudos paramą bei spartesnį tiesioginių išmokų ūkininkams didinimą.