Verslo vadybos magistro laipsnį turinti biologė perima gana simbolinį šalies vadovės postą, NATO ir euro zonos narei Estijai ruošiantis pirmininkauti Europos Sąjungai nuo kitų metų liepos.

„Mūsų pagrindinis rūpestis visada bus saugumas“, – sakė 46 metų K.Kaljulaid parlamentui, regione augant susirūpinimui dėl agresyvių Rusijos veiksmų.

„Daugelis procesų, kurie, švelniai tariant, kelia mums nerimą, vyksta mūsų artimoje kaimynystėje“, – tęsė ji.

Estijos susierzinimą sukėlė šį savaitgalį branduolinį užtaisą galinčių nešti raketų „Iskander“ dislokavimas netoliese esančiame Rusijai priklausiančiame Karaliaučiaus krašte.

NATO priklausančios Baltijos šalys Estija, Latvija ir Lietuva ypač savo saugumu susirūpino po 2014 metais Rusijos įvykdytos Ukrainai priklausančio Krymo pusiasalio aneksijos.

Estijos prezidente K. Kaljulaid parlamentas „Riigikogu“ išrinko spalio 3 dieną, po mėnesį trukusios politinės aklavietės, per kurią nė vienam iš ankstesnių kandidatų nepavyko užsitikrinti reikiamos paramos.

1,3 mln. gyventojų turinčios Estijos prezidentą renka parlamentas arba rinkikų kolegija.

Ekonomikos konservatorė

K.Kaljulaid prezidento postą perėmė iš Toomaso Hendriko Ilveso (Tomaso Hendriko Ilveso), kuris garsėjo aštriu liežuviu bei meile peteliškėms, ir tapo ketvirtąja Estijos prezidente po Estijos nepriklausomybės paskelbimo 1991 metais.

K.Kaljulaid yra daug metų dirbusi Europos Audito Rūmuose – vienoje svarbiausių Europos Sąjungos institucijų, prižiūrinčioje Bendrijos lėšų naudojimą, todėl, matyt, jai turėtų gerai sektis finansiškai konservatyvioje savo šalyje.

Estijos skolos lygiui sudarant maždaug 10 proc. BVP, Talinas seniai ragina kitas euro zonos šalis laikytis griežtos fiskalinės politikos.

1968 metais Tartu gimusi K. Kaljulaid 1982-aisiais baigė biologijos studijas Tartu universitete, o 2001 metais čia įgijo verslo vadybos magistro laipsnį.

1998–1999 metais ji dirbo „Hansapank Market“ investicinės bankininkystės skyriaus projektų vadove ir netrukus tapo tuometinio premjero Marto Laaro (Marto Laro) patarėja ekonomikos klausimais,

K. Kaljulaid, kuri yra keturių vaikų motina ir net senelė, save vadina ekonomikos konservatore su ryškiais liberalės požymiais socialiniuose klausimuose.

Estijos prezidentas, kuris tvirtina parlamento priimtus įstatymus, yra renkamas penkeriems metams. Tas pats asmuo negali būti renkamas prezidentu daugiau kaip du kartus iš eilės.

Pralaimėjo partinių egoizmas

Darbą baigiantis T. H. Ilvesas (Tomas Hendrikas Ilvesas), prieš užleisdamas postą savo įpėdinei K. Kaljulaid, pirmadienį parlamente sakė, kad praėjusiuose prezidento rinkimuose pralaimėjo partinių egoizmas.

„Estijos konstitucija kaip Estijos žmonių sutartis gerai išlaikė išbandymą. Paskutiniųjų prezidento rinkimų, sukėlusių daug prieštaringų emocijų, eiga tebuvo viena demokratijos grimasų, ne kas daugiau, kaip sakydavo vienas mano pirmtakų. Tai, kad (rinkimai) užtruko ilgiau, nesumažina prieš savaitę pasiekto susitarimo reikšmės. Jis nesumenkina rezultato, nemeta jokio šešėlio ant išrinktosios prezidentės. Pagaliau „Riigikogu“ išrinko kitą Estijos prezidentą būtent tokiu keliu, kokį buvo numatę konstitucijos kūrėjai – partinių egoizmas pralaimėjo ir laimėjo platus sutarimas“, – pareiškė T.H. Ilvesas.

Prezidentas taip pat pabrėžė, kad tokį mechanizmą, kuriuo siekta užtikrinti, jog nė viena valdžia, nė viena institucija, net ir prezidento, neįgytų perdėtų galių kitų sąskaita, reikia saugoti ir ginti.

T.H. Ilvesas išreiškė padėką Estijos žmonėms, kurių parama prisidėjo prie Estijos augimo per pastarąjį dešimtmetį.

Kalboje prezidentas dar kartą padėkojo už suteiktą galimybę tarnauti Estijai ir pridūrė, kad darbas prezidento poste jam buvo didžiausia garbė iš visų. Baigdamas jis pasveikino naująją Estijos prezidentę.