„Mums reikia patikimos gynybos sausumoje, ore ir jūroje. Dabartinių pajėgumų mūsų regione tam nepakanka. Turime užlopyti spragą“, - sakė ji trečiadienį Estijos Tapos karinėje bazėje po susitikimo su savo kolege iš Danijos Mette Frederiksen.

Konkrečiai K. Kallas reikalavo „mūšiams pasirengusių divizijų“, oro gynybos ir daugiau laivų, kurie patruliuotų Baltijos jūroje. „Turime parodyti užpuolikui, kad esame pasirengę gintis čia. Ir jei reikės, būsime pasirengę ir kovoti, - pabrėžė ji. – Kad gyventume taikoje, turime ruoštis karui. Atgrasymas ir gynyba yra geriau, o taip pat pigiau nei karas“.

Baltijos šalys Estija, Latvija ir Lietuva, kurios yra ES ir NATO narės, ribojasi su Rusija, o Latvija ir Lietuva dar ir su šios sąjungininke Baltarusija. Mažos Baltijos jūros valstybės dėl Rusijos veiksmų Ukrainoje yra sunerimusios dėl savo saugumo.

Danija antradienį pareiškė esanti pasirengusi nusiųsti į Baltijos šalis daugiau karių, jei to oficialiai paprašys NATO. „Mes manome, jog NATO nori, kad čia turėtume apie 800 papildomų karių“, - Tapoje sakė M. Frederiksen. Danija Baltijos šalyse jau yra dislokavusi per 200 kareivių, taip pat F-16 naikintuvų.