Pasak jos, avariniam atsijungimui nuo bendro elektros žiedo su Rusija ir Baltarusija (BRELL) šalis yra pasiruošusi, tačiau būtina užtikrinti kuo mažesnę jo riziką.

„Kalbant apie sinchronizavimą Estija tai palaiko ir mes esame atlikę ir tam tikrų priemonių. Viena jų yra politinė valia, antra yra techninis pasirengimas. Mes imamės tam tikrų priemonių, kad būtume techniškai pasirengę, bet yra visa eilė elementų, kurių kol kas trūksta“, – penktadienį žurnalistams Rygoje sakė Estijos vyriausybės vadovė.

„Neeiliniam (avariniam – BNS) desinchrozavimui mes esame pasiryžę jau dabar, bet mes turime būti įsitikinę, kad ši rizika, elektros nutraukimo rizika, būtų kuo mažesnė ir tai priklauso nuo techninių žingsnių“, – kalbėjo ji.

Mes toliau judėsime, kiek tai fiziškai įmanoma, į desinchronizavimą nuo Rusijos elektros tinklo.

K. Kallas tikisi, kad kitais metais Estijai pirmininkaujant Baltijos ministrų tarybai bus siekiama, kad energetikos ministrai susitartų dėl greitesnės sinchronizacijos.

„Kitais metais, kai Estija bus pirmininkaujanti valstybė, mes iš savo pusės taip pat pabrėšime ir darysime viską, kad energetikos ministrai kuo greičiau susitiktų ir kuo greičiau galėtų atlikti desinchronizavimą nekeliant grėsmės viso regiono tiekimui“, – teigė Estijos vyriausybės vadovė.

Lietuva ragina kaimynes Latviją ir Estiją spartinti Baltijos šalių sinchronizavimą ir atsijungimą nuo posovietinio elektros žiedo ir baigti procesą jau 2024 metų vasarį.

Ingrida Šimonytė spaudos konferencijoje Rygoje teigė, kad spartesnė Baltijos šalių sinchronizacija su Europa „dabartiniame geopolitiniame kontekste yra esminis energetinės nepriklausomybės ir energetinio saugumo klausimas“.

Latvijos vyriausybės vadovas Krišjanis Karinis teigė, Baltijos šalys sinchronizavimui norėtų pasirengti kuo greičiau.

„Mes toliau judėsime, kiek tai fiziškai įmanoma, į desinchronizavimą nuo Rusijos elektros tinklo. Visi darbai jau vyksta, kad fizinė infrastruktūra būtų pasirengusi, ir mes norėtume tai kuo greičiau padaryti“, – teigė K. Karinis.

Latvijos konomikos ministerijos Energetikos rinkos ir infrastruktūros departamento direktorė Liga Rozentale BNS ketvirtadienį sakė, jog paspartinti sinchronizavimą ir atsijungimą nuo BRELL techniškai įmanoma, tačiau brangiau kainuotų vartotojams.

Lietuvos energetikos ministras Dainius Kreivys anksčiau teigė, jog ankstesnė sinchronizacijos data kelia abejonių Latvijai ir Estijai, o labiausiai tam priešinasi Estijos tinklo operatorė „Elering“. 

Iki šiol Lietuva, Latvija ir Estija kartu su Rusija ir Baltarusija veikia IPS/UPS sistemoje, arba BRELL žiede, kuriame elektros dažnis centralizuotai reguliuojamas Rusijoje. Prie žemyninės Europos tinklų Baltijos šalys buvo sutarusios prisijungti 2025 metų pabaigoje.