- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Estijos prezidentė Kersti Kaljulaid teigiamai įvertino ketvirtadienį Maskvoje įvykusį jos susitikimą su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.
„Susitikimas buvo labai geras; per ilgai kalbėjomės apie sudėtingas temas, tuo pačiu demonstruodami abipusę pagarbą net pačiais sudėtingiausiais momentais“, – po šių derybų K. Kaljulaid sakė per spaudos konferenciją Estijos ambasadoje Maskvoje.
Pasak jos, abi šalys nutarė toliau palaikyti ryšius.
K. Kaljulaid pakvietė į Tartu mieste 2020 metų birželį vyksiantį VIII Pasaulio finų-ugrų tautų suvažiavimą.
„Joks valstybės vadovas iškart neištars „taip“ tokiam pasiūlymui, bet jis taip pat nepasakė „ne“, – nurodė K. Kaljulaid.
Prezidentė sakė aptarusi su V. Putinu užsienio politikos klausimus, Estijai ruošiantis tapti nenuolatine Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos nare, padėtį Ukrainoje ir Gruzijoje bei galimybes užbaigti konfliktus šiose šalyse.
„Aišku, vadovavausi Europos Sąjungos pozicija“, – patikslino K. Kaljulaid.
Didelę rusakalbių mažumą turinti Estija su nerimu stebėjo, kaip 2014 metais Rusija aneksavo Krymą ir pradėjo remti Rytų Ukrainoje veikiančius separatistus.
Nuo to laiko Estijoje buvo surengta daugybė NATO karinių mokymų, kuriais siekiama atgrasyti Maskvą nuo potencialios agresijos.
Prezidentė pastebėjo, kad Estija jau dukart vedė derybas su Rusija dėl dvišalės sienos sutarties ir išreiškė apgailestavimą dėl pažangos stygiaus. Pasak K. Kaljulaid, naujoji Estijos vyriausybė yra pasiruošusi toliau stumti šį klausimą, bet kovą išrinkto naujojo parlamento planai kol kas neaiškūs.
Ekonominių santykių su Rusija srityje Estija, būdama Europos Sąjungos narė, laikosi Bendrijos Maskvai paskelbtų sankcijų, įskaitant susijusias su dujotiekio „Nord Stream 2“ projektu, pridūrė K. Kaljulaid.
„Tačiau galime judėti į priekį keliose kitose dvišalėse srityse“, pavyzdžiui, kad būtų naikinamas dvigubas apmokestinimas, plėtojama transporto infrastruktūra, sprendžiami aplinkosaugos ir kovos su klimato kaita klausimai, aiškino ji.
Per susitikimą Estija išdėstė savo poziciją dėl pasitraukimo iš Maskvos kontroliuojamos elektros tinklų sinchronizavimo sistemos BRELL, kuriai taip pat priklauso Baltarusija, Latvija ir Lietuva, bei perėjimo prie europinės sistemos, sakė K. Kaljulaid.
K. Kaljulaid į Maskvą atvyko su darbo vizitu dalyvaut Estijos ambasados Rusijos sostinėje renovuoto pastato atidarymo ceremoniją. Prieš šį vizitą Talinas paprašė organizuoti abiejų šalių prezidentų susitikimą, ir šis prašymas buvo patenkintas.
Pastarąjį kartą Estijos prezidentas su vizitu Rusijoje lankėsi 2011 metais. Tuo metu šiame poste dirbo Toomas Hendrikas Ilvesas (Tomas Hendrikas Ilvesas). Jis Sankt Peterburge dalyvavo Šv. Jono liuteronų bažnyčios atšventinime.
Vėliausias abiejų valstybių vadovų susitikimas įvyko 2008 metų birželį Rusijos mieste Chanty Mansijske: T. H. Ilvesas tąsyk susitiko su tuomečiu Rusijos prezidentu Dmitrijumi Medvedevu per Pasaulio finų-ugrų tautų suvažiavimą.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Vašingtonas: kovo mėnesį JAV slapta išsiuntė Kyjivui ilgojo nuotolio raketas ATACMS
Jungtinės Valstijos kovo mėnesį slapta Ukrainai išsiuntė ilgojo nuotolio raketas ATACMS, trečiadienį pranešė JAV valstybės departamentas. ...
-
V. Zelenskis: Rusija siekia sužlugdyti Pasaulio taikos viršūnių susitikimą8
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis teigia, kad Rusija parengė konkretų planą, kaip sužlugdyti birželio mėnesį Šveicarijoje vyksiantį Pasaulio taikos aukščiausiojo lygio susitikimą. ...
-
D. Kuleba: Rusiją gali sustabdyti ne pagalbos paketai, o suvienytos Ukrainos ir partnerių pastangos
Papildomos JAV gynybos pagalbos Ukrainai nepakaks Rusijai nugalėti – Vakarai turi suprasti, kad taikos metas Europoje baigėsi ir atėjo laikas kartu su Ukraina suformuoti vieningą frontą, duodamas interviu leidiniui „The Guardian“ pasak...
-
R. T. Erdoganas kritikuoja Vakarų poziciją Gazos kare
Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas per kolegos iš Vokietijos Franko Walterio Steinmeierio vizitą Ankaroje apkaltino Vakarus užmerkiant akis prieš civilių gyventojų Gazos Ruože kančias. ...
-
Pekinas: ES tyrimas dėl medicinos reikmenų viešųjų pirkimų kenkia Kinijos įvaizdžiui
Pekinas trečiadienį įspėjo, kad Europos Sąjunga daro žalą jo įvaizdžiui, reaguodamas į tai, kad blokas pradėjo tyrimą dėl medicinos reikmenų Kinijos viešųjų pirkimų. ...
-
V. Zelenskis padėkojo JAV už 61 mlrd. dolerių pagalbos paketą: gauname reikiamą paramą
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį padėkojo savo kolegai iš Jungtinių Valstijų Joe Bidenui (Džo Baidenui) už tai, kad jis leido suteikti labai reikalingą karinę paramą po ilgus mėnesius trukusio delsimo. ...
-
JAV prezidentas pasirašė įstatymą dėl naujos pagalbos Ukrainai9
JAV prezidentas Joe Bidenas trečiadienį pasirašė įstatymą, pagal kurį Ukrainai bus suteikta būtina karinė pagalbą, nurodydamas, kad Vašingtonas naują pagalbą Kyjivui turėtų pradėti siųsti jau po kelių valandų. ...
-
Rusų pareigūnė sako, kad su Ukraina susitarta apsikeisti dėl karo perkeltais vaikais
Kremliaus vaikų teisių komisarė Marija Lvova-Belova trečiadienį Dohoje paskelbė, kad Rusija ir Ukraina susitarė apsikeisti beveik 50 vaikų, perkeltų dėl karo. ...
-
Izraelio pajėgos vykdo puolamuosius veiksmus Pietų Libane5
Izraelio pajėgos vykdo „puolamuosius veiksmus“ Pietų Libane, trečiadienį pareiškė gynybos ministras Yoavas Gallantas (Joavas Galantas), nepatikslinęs, ar kariai kirto sieną. ...
-
Ukraina iš ES gavo 1,5 mlrd. eurų antrąją finansinės pagalbos dalį
Ukrainai skirta antroji ES makrofinansinės pagalbos dalis – 1,5 mlrd. eurų, trečiadienį pranešė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen). ...