Estijos rinkėjai balsuoja rinkimuose, partijoms nesutariant dėl pagalbos Ukrainai

405 rinkimų apylinkių visoje Estijoje buvo atidarytos 9 val. (ir Lietuvos laiku) ir dirbs iki 20 valandos.

Nacionalistai per rinkimų kampaniją akcentavo savo nepritarimą tam, kad Ukrainai toliau būtų tiekiami ginklai.

Apklausos rodo, kad rinkimus turėtų laimėti premjerės Kajos Kallas (Kajos Kalas) centro dešiniųjų Reformų partija, bet jai tikriausiai reikės formuoti koaliciją, kad ji galėtų išlikti valdžioje.

Remiantis sociologinių tyrimų bendrovės „Kantar Emor“ vasarį atlikta apklausa prognozuojama, kad ši partija surinks apie 28,7 proc. balsų. Kraštutinių dešiniųjų EKRE turėtų gauti apie 18,2 proc. balsų ir likti antroje vietoje.

Centro partijai prognozuojami 13,4 proc., liberaliai partijai „Eesti 200“ – 13,4 proc., Socialdemokratų partijai (SDE) – 10,1 proc., o dešiniajai „Isamaa“ („Tėvynė“) – 8,5 proc. balsų.

1,3 mln. gyventojų turinčios Estijos rinkėjai sekmadienį turi išrinkti visus vienų rūmų, 101 vietos parlamento narius.

Europos Sąjungos ir NATO narė Estija yra tarp šalių, aktyviausiai raginančių teikti didesnę karinę pagalbą su Rusijos invazija kovojančiai Ukrainai.

Estijos karinė parama Ukrainai šiuo metu sudaro daugiau kaip 1 proc. BVP – tai didžiausias indėlis tarp visų šalių, skaičiuojant pagal ekonomikos dydį.

„Remiame atvirą, draugišką, vakarietiškai mąstančią, europietišką, sumanią šalį“, – naujienų agentūrai AFP sakė K. Kallas.

„Didžiausias mano konkurentas mano, kad neturėtume padėti Ukrainai, kad neturėtume remti Ukrainos ir turėtume žiūrėti tik savų interesų“, – sakė ji.

Kaip tvirtina EKRE lyderis Martinas Helme (Martinas Helmė), Estija neturėtų „toliau eskaluoti įtampos“ su Maskva.

EKRE pasisako prieš papildomą karinę pagalbą Kyjivui ir ragina nebepriimti ukrainiečių pabėgėlių, mažinti imigraciją, kad būtų apsaugoti estų darbuotojai.

Estija išgyvena didelę pragyvenimo išlaidų krizę, šalies infliacija yra tarp didžiausių ES ir sausį buvo 18,6 procento.

Centro partija, kurią tradiciškai palaikydavo didelė, ketvirtadalį Estijos gyventojų sudaranti rusakalbių mažuma, remia vyriausybės politiką dėl Ukrainos ir Rusijos.

Tai atstūmė dalį rusakalbių rinkėjų ir prognozuojama, kad daug jų rinkimuose tiesiog nebalsuos.

Centro dešinės Reformų partija, kurią remia daugiausia verslininkai ir jauni profesionalai, žadėjo didinti karines išlaidas iki mažiausiai 3 proc. BVP, mažinti mokesčius verslui, siekia įteisinti tos pačios lyties asmenų civilines partnerystes.

Centro kairės Centro partija žada daugiau investicijų į infrastruktūrą ir įperkamus būstus.

Pasak analitikų, po rinkimų galima Reformų partijos, „Eesti 200“ ir SDE arba Reformų partijos, Centro partijos ir „Isamaa“ koalicija.

EKRE šansai dalyvauti vyriausybėje laikomi nelabai dideliais.

Pirmųjų rinkimų rezultatų laukiama anksti pirmadienį.