„Rusijos reikalavimai NATO yra absoliučiai nepriimtini! – socialiniame tinkle „Facebook“ parašė ministras. – Bet kurios iš Rusijos Federacijos išvardytų priemonių įgyvendinimas būtų katastrofiškas Europos saugumui.“

Jis pabrėžė, kad dabar eskaluojančioji pusė yra Rusija, kuri telkia savo pajėgas prie Ukrainos sienų.

Tuo metu latvių gynybos ministras Artis Pabrikas atskirai pareiškė, kad jei JAV priimtų anksčiau penktadienį Rusijos paskelbtus reikalavimus, Baltijos valstybės taptų neapginamos.

Pasak jo, jei Latvijai būtų pasiūlyta sutikti su tokiu ultimatumu, tai būtų galima palyginti su Rygos nusileidimu Sovietų Sąjungos ultimatumui dėl sovietų kariuomenės dislokavimo Latvijoje 1939 metais.

Rusija turi nustoti grasinti savo kaimynėms ir „lieti krokodilo ašaras“, bandydama įtikinti pasaulį, kad jai grasina jos istorinės aukos, BNS sakė A. Pabrikas.

„Rusija pradėjo du karus prieš savo kaimynus Sakartvelą ir Ukrainą. Rusija melavo apie savo dalyvavimą Krymo okupacijoje, taip pat jau septynerius metus vykstantį karą Rytų Ukrainoje. Rusija nuslėpė tikruosius kariniuose mokymuose dalyvaujančių vienetų skaičius, kad tik išvengtų stebėtojų buvimo. Rusija sąmoningai sustabdė visas karinio skaidrumo ir pasitikėjimo stiprinimo priemones, kurių reikalauja tarptautinės sutartys ir susitarimai“, – pabrėžė ministras.

Rusija penktadienį paskelbė NATO bei Jungtinėms Valstijoms adresuotus saugumo reikalavimus ir paragino Vašingtoną surengti skubias derybas.

Dideles pasekmes saugumo srityje numatančiuose reikalavimuose, kurie, anot Maskvos, yra gyvybiškai svarbūs užtikrinant jos saugumą, teigiama, kad JAV vadovaujama NATO negali priimti jokių naujų narių, ir raginama nesteigti jokių naujų karinių bazių buvusiose sovietinėse šalyse.

NATO adresuotame dokumente rašoma, kad Maskva ir Aljansas turėtų dėti pastangas „užkirsti kelią incidentams“ Baltijos ir Juodosios jūros regionuose, taip pat įsteigti karštąją liniją „skubiems kontaktams“.

Dokumente raginama nustatyti raketų dislokavimo apribojimus ir sakoma, kad NATO narės turėtų „įsipareigoti susilaikyti nuo tolesnės [bloko] plėtros“.

Jungtinėms Valstijoms adresuotame saugumo sutarties projekte rašoma, kad Vašingtonas turėtų blokuoti bet kurios buvusios sovietinės šalies prisijungimą prie NATO.

Ši sąlyga paskelbta Rusijai reikalaujant, kad NATO atsisakytų įsipareigojimo ateityje priimti į savo gretas Sakartvelą ir Ukrainą.

Dokumente Rusija taip pat teigia, kad Jungtinės Valstijos turėtų sutikti nesteigti karinių bazių buvusiose sovietinėse respublikose, įskaitant Centrinės Azijos šalis.

Rusijos užsienio reikalų ministerija pareiškė esanti pasirengusi surengti derybas su Jungtinėmis Valstijomis „jau šį šeštadienį“.

Tuo metu JAV pareiškė, kad be Europos sąjungininkų į derybas su Rusija nesileis.

„Nebus jokių derybų dėl Europos saugumo be mūsų sąjungininkų ir partnerių europiečių“, – prezidentiniame lėktuve „Air Force One“ žurnalistams sakė Baltųjų rūmų spaudos sekretorė Jen Psaki (Džen Psaki).

Ji sakė, jog JAV „matė Rusijos pasiūlymus“ ir aptarinėja juos su savo sąjungininkais Europoje.

„Su Rusija strateginiais klausimais galėjome bendrauti ištisus dešimtmečius įvairiais formatais, – sakė ji. – Nėra jokios priežasties, kodėl negalime to daryti, kad sumažintume nestabilumą, bet mes tai darysime bendradarbiaudami ir koordinuodami veiklą su savo Europos sąjungininkais ir partneriais.“

„Mes nepažeisime pagrindinių principų, kuriais remiantis kuriamas Europos saugumas, įskaitant tai, kad visos šalys turi teisę pačios spręsti apie savo ateitį ir užsienio politiką be kišimosi iš išorės“, – pridūrė J. Psaki.

Maskva žengdama neįprastą tarptautinėje diplomatijoje žingsnį paskelbė saugumo sutarties projektą, Vakarams kaltinant Rusiją prie sienos su Ukraina dislokavus dešimtis tūkstančių karių ir ruošiantis invazijai į savo kaimynę.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas neigia, kad jo šalis planuoja ataką.