Europos Tarybos Parlamentinė Asamblėja (ETPA) ketvirtadienį atėmė balso teisę iš Rusijos įstatymų leidėjų iki šių metų pabaigos, reaguodami į Maskvos įvykdytą Ukrainai priklausančio Krymo aneksiją.

Asamblėjoje, skatinančioje Europos valstybių bendradarbiavimą žmogaus teisių ir demokratijos srityje, dalyvauja iš viso 47 šalys, kurių daugelis nepriklauso Europos Sąjungai (ES).
ETPA sesijoje dalyvauja 18 Rusijos ir 12 Ukrainos deputatų.

Ketvirtadienį surengtą balsavimą Rusijos delegacija boikotavo. Vienas iš Rusijos delegacijos narių yra įstatymų leidėjas, kuriam dėl Krymo krizės sankcijas yra paskelbusi tiek ES, tiek Jungtinės Valstijos.

Delegacijos vadovas Aleksejus Puškovas socialiniame tinkle „Twitter“ rašė, kad ETPA veiksmai yra „farsas, galintis sukelti tik pasibjaurėjimą“.

Pasmerkė už Krymo aneksiją

ETPA priėmė rezoliuciją, kuria smerkia Rusijos veiksmus dėl Krymo aneksijos.

„Asamblėja griežtai smerkia Rusijos karinę agresiją ir po jos įvykdytą Krymo aneksiją, kurios yra aiškus tarptautinės teisės normų, tarp jų – JT (Jungtinių Tautų) chartijos nuostatų, ESBO (Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo Organizacijos) Helsinkio baigiamojo akto, Europos Tarybos chartijos ir pagrindinių taisyklių pažeidimas“, – sakoma rezoliucijoje, kuri buvo priimta trečiadienį, per plenarinį ETPA posėdį.

Už rezoliuciją buvo atiduoti 154 balsai, „prieš“ – 26 balsai, o 14 ETPA narių susilaikė.

Asamblėjos nuomone, „nė vienas iš tų argumentų, kuriuos naudoja Rusijos Federacija teisindama savo veiksmus, neatitinka tikrovės“.

Rezoliucijoje teigiama, kad ultradešiniosios jėgos nebandė užgrobti centrinės valdžios Kijeve ir „nebuvo jokios realios grėsmės šalies etninės rusakalbių mažumos teisėms, taip pat, ir ypač, Kryme“.

„Asamblėja mano, kad siekis atskirti (Krymą) ir prijungti (jį) prie Rusijos Federacijos buvo inicijuotas ir išprovokuotas Rusijos valdžios, prisidengiant karinio įsikišimu“, – sakoma dokumente.

ETPA taip pat reiškia nuogąstavimus dėl Rusijos pajėgų prie Ukrainos sienos. „Asamblėja reiškia rimtą susirūpinimą ryšium su didinamu Rusijos kariškių buvimu prie sienos su Ukraina“, – pažymima rezoliucijoje.

„Asamblėja rekomenduoja valstybėms, pasirašiusioms Budapešto memorandumą, taip pat – ir kitoms suinteresuotoms Europos valstybėms, išstudijuoti galimybes sudaryti realius susitarimus dėl saugumo klausimų, kad būtų užtikrinti Ukrainos nepriklausomybė, suverenitetas ir teritorinis vientisumas“, – sakoma dokumente.

Be to, rezoliucijoje iš esmės teigiama, kad už snaiperių, kurie šaudė į žmones Kijevo Nepriklausomybės aikštėje, stovėjo ankstesnė Ukrainos valdžia.

Rezoliucijoje Krymo kovo 16 dienos referendumas vadinamas neatitinkančiu Krymo ir Ukrainos konstitucijų. „Be to, paskelbtas aktyvumas ir rezultatai yra nepanašūs į tiesą“, – sakoma joje.

Rezoliucijoje pažymima, kad Asamblėja visiškai pripažįsta naujosios valdžios Kijeve legitimumą ir jos priimamų sprendimų teisėtumą.

Joje taip pat sakoma, kad politinė konfigūracija, susiklosčiusi po vasario 18-21 dienų įvykių Kijevo Nepriklausomybės aikštėje, kurie nulėmė valdžios pasikeitimą, sudarė sąlygas „sukurti išties demokratinę šalies valdymo sistemą, įtraukiant plačius visuomenės sluoksnius, kuri taps šalies stiprybės ir vienybės garantija“.

ETPA taip pat teigia, kad pagrindinių Viktoro Janukovyčiaus ir opozicijos vasario 21-osios susitarimų nuostatų Aukščiausioji Rada laikėsi.