Per aštuonerius partijos „Teisė ir teisingumas“ (PiS) valdymo metus iki 2023-iųjų gruodžio Lenkijos valdžia aršiai vaidijosi su ES dėl teismų sistemos pertvarkos, kurią Briuselis laikė teisinės valstybės principo pažeidimu šioje šalyje. 2021 m. ETT įpareigojo Lenkiją mokėti po 1 mln. eurų per dieną už tai, kad ji nesustabdė Aukščiausiojo Teismo drausmės kolegijos, kuri turėjo įgaliojimus priimti sprendimus dėl šalies teisėjų, darbo.

PiS vyriausybė atsisakė mokėti baudą, o tai privertė Europos Komisiją (EK) susigrąžinti šią sumą atimant ją iš Lenkijai numatytų ES lėšų.

Trečiadienį ETT pranešime patvirtino, kad „Lenkija iš viso turi sumokėti maždaug 320 200 000 eurų baudą“.

Lenkija bandė užginčyti šią baudą, argumentuodama, kad 2022 m. liepą panaikino ginčijamą drausmės mechanizmą. 2023 m. birželį teismas nurodė, kad kasdienių baudų skaičiavimas bus sustabdytas, tačiau Lenkija turės įvykdyti mokėjimus, kurių vis dar laukiama. Lenkija siekė sumažinti baudos dalį, skirtą už laikotarpį po to, kai šalis atsisakė drausmės kolegijos.

Vis dėlto teismas trečiadienį atmetė jos prašymą ir nutartyje pažymėjo, kad nuo 2023 m. balandžio sumažino baudas, tačiau tai galioja „kalbant tik apie ateitį“.

Lenkija atitinkamą sprendimą dar gali skųsti.

2024 m. ES oficialiai nutraukė procedūrą prieš Lenkiją dėl su teisinės valstybės principu susijusių nuogąstavimų, nes Varšuvos centristinė vyriausybė, kuriai vadovauja dabartinis ministras pirmininkas Donaldas Tuskas, žengė „teigiamus žingsnius“. Jo vyriausybė po atėjimo į valdžią reformavo šalies teismų sistemą, pakartotinai pripažino ES teisės viršenybę ir ėmėsi kitų veiksmų, kuriais siekiama atsižvelgti į Briuselio būgštavimus.