9 proc. apklaustųjų teigė turintys kriptovaliutų, tokių kaip bitkoinas ar eteris, tuo tarpu 2022-aisiais ši dalis siekė tik 4 procentus.

Kriptovaliutų populiarumas auga nepaisant dažnai itin didelių jų vertės svyravimų ir prekybos jomis platformų žlugimų.

Šio mėnesio pradžioje bitkoinas perkopė 100 tūkst. JAV dolerių, JAV prezidento rinkimus laimėjusiam Donaldui Trumpui pažadėjus paversti Jungtines Valstijas „bitkoinų ir kriptovaliutų pasaulio sostine“.

Vis dėlto ECB anksčiau buvo itin kritiškas aktyvams kriptovaliutomis.

Jo duomenis, iš 20-ies euro zonos šalių 13-oje nuosavybės kriptovaliutomis lygis viršija 10 proc., o aukščiausi rodikliai – Slovėnijoje (15 proc.) ir Graikijoje (14 proc.).

Tuo tarpu Vokietijoje – didžiausioje euro zonos ekonomikoje – turto kriptovaliutomis turi tik 6 proc. respondentų, o grynieji pinigai ir toliau išlieka gana populiarūs.

Apklausa parodė, jog turto kriptovaliutomis dažniausiai turi 25-39 metų amžiaus žmonės, o po jų seka 18-24 metų amžiaus gyventojai.

„Aiškiai teikiama pirmenybė kriptovaliutas naudoti investavimui, o ne kaip mokėjimo priemonę“, – teigiama ataskaitoje.

Pavyzdžiui, Nyderlanduose 90 proc. respondentų teigė kriptovaliutas naudojantys tik investavimui, o Vokietijoje taip teigusių apklaustųjų buvo 82 procentai.

Kalbant apie mokėjimų skaičių, grynieji pinigai ir toliau dominuoja ir yra naudojami atliekant 52 proc. atsiskaitymų, nors per pastaruosius dvejus metus ši dalis sumenko keliais punktais.

Vertės požiūriu dominuojantis atsiskaitymo būdas yra kortelės, kurių dalis siekia 45 proc., o po to seka grynieji pinigai ir mobiliosios programėlės.