EŽTT įpareigojo Latviją ir Lenkiją laikinai teikti pagalbą įstrigusiems migrantams

Teismas įpareigojo abiejų šalių institucijas aprūpinti visus pareiškėjus maistu, vandeniu, drabužiais, suteikti reikalingą medicinos pagalbą ir, jeigu įmanoma – laikiną būstą. Ši pagalba turėtų būti teikiama nepaisant jokių įsipareigojimų, kuriuos, remdamasi tarptautine teise, turėtų prisiimti Baltarusija.

Šis įpareigojimas galios tris savaites iki rugsėjo 15 dienos.

Tuo pačiu EŽTT pabrėžė, kad šis sprendimas nereiškia, jog Lenkija ir Latvija privalo įsileisti pareiškėjus į savo teritoriją.

Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad valstybės turi teisę kontroliuoti savo sienas, užsieniečių buvimą jų teritorijose ir šių asmenų išsiuntimą, vadovaudamosi visuotinai priimtomis tarptautinės teisės normomis ir savo įsipareigojimais, įskaitant susijusius su Europos žmogaus teisių konvencija.

Skundą prieš Lenkiją pateikė 32 Afganistano piliečiai, o skundą prieš Latviją – 41 kurdų kilmės Irako pilietis. Šiuo metu tie asmenys yra įstrigę prie Baltarusijos sienos su abiem valstybėmis.

Pastaraisiais mėnesiais tūkstančiai migrantų per Baltarusiją nelegaliai pateko į rytines Europos Sąjungos šalis Lietuvą, Latviją ir Lenkiją.

Briuselis mano, kad šį srautą organizuoja Minsko režimas, keršydamas už ES sankcijas, o Lietuva ir Lenkija tai vadina „hibridine ataka“ prieš bloką. Baltarusija tokius kaltinimus neigia.

Lenkija yra sakiusi, kad neįsileis migrantų, kurių dauguma yra iš Artimųjų Rytų, o premjeras Mateuszas Morawieckis (Mateušas Moraveckis) pareiškė, kad šalis nepasiduos Baltarusijos prezidento Aliaksandro Lukašenkos šantažui.

Maždaug 30 migrantų įsirengė stovyklą Baltarusijos teritorijoje prie pat sienos, netoli Lenkijos Aukštutinio Usnažo kaimo, tarp baltarusių ir lenkų kariškių linijų.

Latvijos valstybės sienos apsaugos pareigūnai savo ruožtu antradienį apgręžė 68 neteisėtai kirsti sieną ketinusius žmones, pranešė tarnybos atstovai. Pasak jų, nuo rugpjūčio 10-osios pareigūnai iš viso užkirto kelią 544 žmonių mėginimui neteisėtai pereiti sieną. Be to, nuo metų pradžios Latvijoje iš viso sulaikyti 377 neteisėtai sieną kirtę trečiųjų šalių piliečiai.

Padaugėjus neteisėto Latvijos ir Baltarusijos sienos kirtimo atvejų, vyriausybė nusprendė nuo rugpjūčio 11-osios iki lapkričio 10-osios įvesti ekstremaliąją padėtį Ludzos, Kraslavos, Aukštutinės Dauguvos savivaldybėse ir Daugpilyje.

Tuo metu Jungtinių Tautų pabėgėlių reikalų agentūra (UNHCR) antradienį paragino Lenkiją priimti migrantų, kaip manoma, iš Artimųjų Rytų, grupę, jau daugiau kaip dvi savaitės įstrigusią prie sienos su Baltarusija.

„Raginame Lenkijos valdžią leisti šiems žmonėms patekti į teritoriją, nedelsiant suteikti jiems medicininę pagalbą, teisines konsultacijas ir psichologinę paramą“, – sakoma UNHCR atstovės Lenkijoje Christine Goyer (Kristin Gojer) pareiškime.

„Pagal 1951 metų Pabėgėlių konvenciją, kurią yra pasirašiusi Lenkija, prieglobsčio siekiantys žmonės niekada neturėtų būti baudžiami, net už neteisėtą sienos kirtimą“, – sakė Ch. Goyer.

UNHCR išreiškė susirūpinimą „nerimą keliančiais pranešimais apie kelių dešimčių žmonių grupę“ prie sienos. Pasak UNHCR, šie žmonės tikriausiai yra iš Afganistano ir Irako, jiems gali reikėti medicininių paslaugų ir tarptautinės apsaugos.

Lenkijos vyriausybė yra paskelbusi, kad ketina prie maždaug trečdalio sienos su Baltarusija – 130 km ruože – pastatyti 2,5 m aukščio pjaunančios vielos tvorą.

„Valstybės turi pagrįstą teisę tvarkyti savo sienas pagal tarptautinius įstatymus, tačiau jos taip pat privalo gerbti žmogaus teises, įskaitant teisę siekti prieglobsčio“, – pažymima UNHCR pareiškime.