Vokietijos lyderis kartu su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu (Emaniueliu Makronu) ir Lenkijos ministru pirmininku Donaldu Tusku atvyko į Moldovą, kad paminėtų 34-ąsias šalies nepriklausomybės metines, jai siekiant narystės Europos Sąjungoje. Jų vizitas surengtas likus dienai iki kitą mėnesį vyksiančių įtemptų parlamento rinkimų kampanijos pradžios.

F. Merzas Kišiniove sakė, kad Moldova bus „nuoširdžiai sutikta Europos Sąjungoje“.

Berlynas „padarys viską, ką gali, kad rudenį būtų atvertas pirmasis derybų skyrius“, pridūrė jis.

F. Merzas taip pat apkaltino Maskvą bandymu „sugrąžinti Moldovą į Rusijos įtakos sferą“.

„Prieš parlamento rinkimus čia nepraeina nė dienos be masinių Rusijos hibridinių atakų“, – sakė Vokietijos kancleris.

„Moldovos demokratija yra taikiklyje, ir internete, ir realiame gyvenime. Atvira, liberali demokratija yra taikiklyje“, – kalbėjo jis.

F. Merzas pridūrė, kad „būtent todėl Vokietija ir Europa remia Moldovą kovoje su dezinformacija ir kibernetinėmis kampanijomis“.

„Labai gerai žinome, kaip Moldova kenčia dėl Rusijos agresijos karo“ kaimyninėje Ukrainoje, sakė jis.

„Šis karas turi baigtis“, – pabrėžė F. Merzas, tačiau įspėjo, kad tai neturi įvykti „bet kokia kaina“, kuri padrąsintų Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną.

„Mes nenorime Ukrainos kapituliacijos. Tokia kapituliacija tik suteiktų Rusijai daugiau laiko, o Putinas šį laiką panaudotų, kad pasiruoštų kitam karui“, – pažymėjo jis.

E. Macronas savo ruožtu deklaravo ryžtingą Prancūzijos paramą Moldovai ir jos siekiui tapti Europos Sąjungos nare bei pasmerkė Rusijos skleidžiamus melus.

„Kremliaus propaganda mums sako, kad europiečiai nori pratęsti karą ir kad Europos Sąjunga engia žmones. Tai yra melas. Skirtingai nei Rusija, Europos Sąjunga niekam nekelia grėsmės ir gerbia visų suverenitetą“, – žurnalistams sakė jis.

Moldovos prezidentė Maia Sandu (Maja Sandu) ir jos sąjungininkai Europoje ne kartą kaltino Maskvą bandymais destabilizuoti buvusią sovietinę respubliką, esančią tarp karo nuniokotos Ukrainos ir ES bei NATO narės Rumunijos.

M. Sandu, garsiai kritikuojanti Rusiją, ypač nuo jos invazijos į Ukrainą pradžios 2022 metais, veda Moldovą oficialiose ES stojimo derybose, kurios prasidėjo pernai birželį.

Trečiadienį ji sakė, kad Moldova „neturi alternatyvos Europai“, ir pabrėžė, kad „mūsų nepriklausomybė, suverenumas ir taika yra išbandomi labiau nei bet kada“.

„Jūsų – Prancūzijos, Vokietijos, Lenkijos – buvimas čia rodo ne tik jūsų paramą Moldovai, bet ir tai, kad Europos projektas yra gyvas ir kad mes esame jo dalis“, – sakė Moldovos lyderė.

Antrai kadencijai 2024 metais perrinkta M. Sandu praėjusį mėnesį apkaltino Rusiją „precedento neturinčio kišimosi į rugsėjo rinkimus rengimu“, siekiant „kontroliuoti Moldovą nuo rudens“.

Anot jos, kišimasis apima balsų pirkimą ir neteisėtą finansavimą per kriptovaliutas, kurioms numatyta 100 mln. eurų.