Japonijoje esančiam tobulo kūgio pavidalo Fudzijamos ugnikalniui šeštadienį suteiktas Pasaulio paveldo objekto statusas, paskelbė Jungtinių Tautų (JT) Švietimo, mokslo ir kultūros organizacija (UNESCO).

3 776 metrų aukščio ugnikalnis, aukščiausias Japonijos kalnas, yra vienas iš labiausiai įsimintinų reginių šioje šalyje. Jo snieguota viršūnė „šimtmečius įkvepia menininkus ir poetus bei buvo piligriminių kelionių tikslas“, pažymėjo UNESCO.

Kambodžos sostinėje Pnompenyje per savo 37-ąją kasmetinę sesiją UNESCO įvardijo Fudzijamą kaip kultūros, o ne gamtos paveldo objektą.

„Baiminga pagarba, kurią įkvėpė didingas Fudzijamos pavidalas ir retkarčiais pasireiškiantis vulkaninis aktyvumas, transformavosi į religines praktikas, susiejusias šintoizmą ir budizmą, žmones ir gamtą“, - rašoma prieš šį susitikimą parengtame dokumente.

Fudzijama „įkvėpė XIX amžiaus pradžios menininkus sukurti atvaizdus, kurie peržengė kultūras, leido šiam kalnui tapti žinomu visame pasaulyje ir padarė didelę įtaką Vakarų meno vystymuisi“, pažymėjo UNESCO.

Ugnikalnis, vos už 100 kilometrų į pietvakarius nuo sostinės Tokijo, paskutinį kartą buvo išsiveržęs prieš maždaug 300 metų. Jo atvaizdai puošia daugelį turizmo leidinių Japonijoje ir užsienyje.

UNESCO dokumentuose ypatingas dėmesys skiriamas japonų menininko Katsushikos Hokusai (Kacuhikos Hokusajaus) medžio raižinių serijai „36 Fudzijamos vaizdai“, nurodant, jog tie kūriniai „padarė didžiulę įtaką Vakarų menui XIX šimtmetyje ir leido Fudzijamos pavidalui tapti plačiai žinomu “orientalistinės„ Japonijos simboliu“.

Pasaulio paveldo objekto statusas bus taikomas Fudzijamos viršukalnei ir objektams ant kalno šlaitų bei jo papėdėje - šventykloms, svečių namams, taip pat „garbinamų gamtos reiškinių grupėms“ - šaltiniams, kriokliui, lavos užlietų medžių vietoje susiformavusioms ertmėms.

„Kartu (jie visi) pateikia nepaprastą Fudzijamos religinio garbinimo liudijimą ir tinkamai išreiškia jo didingą pavidalą, kad atskleistų, kokiu būdu jo grožis, pavaizduotas menininkų, padarė tokią didelę įtaką Vakarų meno raidai“, - sakoma UNESCO dokumentuose.

Fudzijama tapo 17-uoju UNESCO pasaulio paveldo objektu Japonijoje.

Šį statusą turi Kioto senoviniai paminklai, Hirošimos taikos memorialas, šventovės ir šventyklos Niko mieste, paminklai senovinėje sostinėje Naroje ir garsioji Icukušimos šintoistų šventykla.

Šiuo metu Pnompenyje vyksta dešimties dienų kasmetinis UNESCO susitikimas, kuriame svarstomi pasiūlymai suteikti Pasaulio paveldo statusą 31 objektui.

Šeštadienį į Pasaulio paveldo sąrašą taip pat buvo įtraukti Kinijos pietinėje Junano provincijoje esantys Honghė Hanio terasiniai ryžių laukai, atspindintys „išskirtiniu būdu specifinę sąveiką su aplinka, padedant integruoto ūkininkavimo ir vandens tvarkymo sistemoms“.

„Hanių (kinų) atkovotos iš tankių miškų per pastaruosius 1 300 metų ... drėkinamos terasos palaiko ryžių laukus greta siaurų slėnių“, - sakoma UNESCO dokumentuose.

Ant Ailao kalnų „šlaitų kai kuriose vietose galima pamatyti iki 3 000 terasų“, pridūrė organizatoriai.

Penktadienį Pasaulio paveldo objektų statusas buvo suteiktas Etnos ugnikalniui Italijoje, Radžastano kalvų tvirtovėms Indijoje, ir Namibo dykumos smėlynams.