Ligai plintant pasaulyje bauginama sparta, daugėja perspėjimų dėl pandemijos padarinių ekonomikai. Ekspertai sako, kad ši krizė gali padaryti daugiau žalos negu Didžioji depresija praeito amžiaus 4-ame dešimtmetyje.

Kinijos ir JAV lyderiams ginčijantis, kas kaltas dėl viruso išplitimo, Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Antonio Guterresas (Antoniju Guterišas) paragino pasaulį susivienyti didelės grėsmės akivaizdoje.

Koronaviruso sukeliamas susirgimas „COVID-19 kelia grėsmę visai žmonijai – ir visa žmonija privalo priešintis“, – sakė A. Guterresas, taip pat paraginęs surinkti 2 mlrd. JAV dolerių (1,85 mlrd. eurų) pasaulio neturtingiesiems sušelpti.

„Pasaulio lygio veiksmai ir solidarumas yra gyvybiškai svarbu, – kalbėjo jis. – Atskirų šalių atsako neužteks.“

Pasaulio lygio veiksmai ir solidarumas yra gyvybiškai svarbu.

Pernai Kinijoje pirmiausiai atsiradusio koronaviruso SARS-nCoV-2 aukų toliau daugėja, o JAV tapo šeštąja valstybe, kurioje šia liga užsikrėtusių pacientų mirčių skaičius tapo keturženklis.

Jungtinėse Valstijose mirė mažiausiai 1 050 žmonių, kuriems buvo nustatytas COVID-19, o bendras užsikrėtusiųjų skaičius artėja prie 70 tūkst., rodo Johnso Hopkinso (Džonso Hopkinso) universiteto nuolat atnaujinami duomenys. Tuo metu bendras žmonių, kuriems buvo patvirtinta koronaviruso infekcija, skaičius pasaulyje artėja prie pusės milijono.

Tačiau po vaizdo konferencijos tarp Didžiojo septyneto (G-7) šalių viltys sulaukti vienybės buvo aptemdytos, nes nebuvo paskelbta jokio bendro pareiškimo. Kita vertus, per tokius susitikimus bendri pareiškimai dažnai tebūna formalumas.

Kaip pranešama, pranešimo projektas buvo atmestas, nes JAV valstybės sekretorius Mike'as Pompeo (Maikas Pompėjas) reikalavo, kad į tekstą būtų įtraukta formuluotė „Uhano virusas“, turint omenyje Kinijos miestą, kuriame šis užkratas pirmiausiai buvo aptiktas. Tokį terminą medicinos profesionalai vertina neigiamai, nes jis esą nesąžiningai primeta kaltę.

Ekonomistai prognozuoja, kad koronaviruso pandemija ir karantino priemonės, dėl kurių 3 mlrd. žmonių yra priversti likti namuose, gali sukelti smarkiausią recesiją per naujausių laikų istoriją.

„G-20 (Didžiojo dvidešimtuko) ekonomikos šių metų pirmąją pusę patirs beprecedentį sukrėtimą ir trauksis visus 2020-uosius metus“, – paskelbė kredito reitingų agentūra „Moody's“.

Taip pat veikiausiai smarkiai padidės nedarbas, ypač šalyse, kur jis pastaruoju metu buvo pasiekęs rekordines žemumas, pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje ir JAV.

Sent Luiso federalinio rezervo banko vadovas Jamesas Bullardas (Džeimsas Balardas) prognozavo, kad Jungtinėse Valstijose nedarbas gali išaugti iki 30 procentų.

Krizė taip pat veikiausiai smarkiai paveiks Europą.

„Manome, kad nedarbo lygis euro zonoje iki birželio pabaigos padidės maždaug iki 12 proc., panaikindamas septynerių metų laimėjimus per kelis mėnesius“, – sakė Londone įsikūrusio analitinio centro „Capital Economics“ ekspertas Davidas Oxley (Deividas Okslis).

Vėliau ketvirtadienį įvyksianti G-20 lyderių vaizdo konferencija bus temdoma šių niūrių prognozių šešėlio.

„Pasauliui kovojant su COVID-19 pandemija ir atremiant iššūkius sveikatos apsaugos sistemoms bei globaliajai ekonomikai, sušaukėme šį nepaprastąjį G-20 viršūnių susitikimą, kad suvienytume pastangas dėl pasaulinio atsako“, – per „Twitter“ paskelbė Saudo Arabijos karalius Salmanas, kurio šalis šiuo metu pirmininkauja Didžiajam dvidešimtukui.

Turtingosios valstybės, įskaitant JAV, parengė didžiulius ekonomikų finansinio stimuliavimo paketus, bet joks G-20 kolektyvinis planas iki šiol nebuvo parengtas. Be to, didėja nuogąstavimų dėl neturtingesnių šalių, neturinčių prieigos prie kapitalo rinkų ir tinkamos sveikatos apsaugos infrastruktūros.

Pasaulio sveikatos organizacijos vadovas Tedrosas Adhanomas Ghebreyesusas (Tedrosas Adhanomas Gebrejesusas) paragino G-20 valstybes pasiūlyti pagalbą „mažų ir vidutinių pajamų šalims“, įskaitant Užsachario Afrikos valstybes.