Japonijos premjeras Fumio Kishida (Fumijas Kišida) kitų šešių G-7 priklausančių turtingų demokratijų lyderius priima savo gimtajame mieste, tapusiame branduolinio naikinimo sinonimu ir dabar pilname paminklų taikai.
Tris dienas lyderiai, tarp jų JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas), bandys suformuoti vieningą frontą dėl Rusijos, Kinijos ir virtinės kitų svarbių klausimų, kuriais šių sąjungininkių interesai ne visuomet sutampa.
J. Bideno diplomatinė kelionė Azijos ir Ramiojo vandenyno regione su kliūtimis susidūrė dar nė nepakilus prezidentiniam lėktuvui: trečiadienį JAV lyderis atšaukė apsilankymus Papua Naujojoje Gvinėjoje ir Australijoje, kad galėtų sutelkti dėmesį į derybas dėl skolos limito namuose.
G-7 viršūnių susitikime daugiausiai dėmesio bus skiriama jau metus ir tris mėnesius trunkančiam Rusijos karui Ukrainoje.
„Vyks diskusijos apie dabartinę padėtį mūšio lauke“, – sakė JAV patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jake'as Sullivanas (Džeikas Salivanas).
JAV ir jų sąjungininkės siunčia Ukrainai ginkluotės, padedančios jai gintis, bet seniai laukiamas pavasarinis Kyjivo pajėgų kontrpuolimas dar neprasidėjo.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis į viršūnių susitikimą turėtų kreiptis vaizdo ryšiu.
Kaip sakė J. Sullivanas, lyderiai daugiausiai dėmesio skirs tolesniam Rusijos atgrasymui mūšio lauke ir sankcijų griežtinimui. Jo teigimu, lyderiai gali bandyti užkamšyti spragas, kuriomis pasinaudodamas Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas finansuoja savo karą.
„Vyks diskusijos apie dabartinę sankcijų padėtį ir [jų] įgyvendinimo žingsnius, dėl kurių G-7 bendrai įsipareigos, – sakė jis. – JAV turės sankcijų paketą, susietą su G-7 pareiškimu dėl... [sankcijų] taikymo klausimo.“
Branduolinis šešėlis
V. Putino nuolatinius grasinimus paversti konfliktą branduoliniu G-7 lyderiai griežtai pasmerkė, o kai kurie analitikai šiuos grasinimus laiko tik mėginimu pakirsti Europos ir JAV ryžtą.
Tačiau planuojamas vadovų apsilankymas Hirošimos Taikos memorialiniame parke, skirtame 1945 metų rugpjūčio 6 dienos įvykiams, kurie sunaikino miestą, nusinešė apie 140 000 gyvybių ir visiems laikams pakeitė pasaulį, turėtų dar labiau atkreipti dėmesį šias grėsmes.
F. Kishida nori pasinaudoti aukščiausiojo lygio susitikimu, kad jo svečiai, įskaitant Jungtinės Karalystės, Prancūzijos ir JAV, kurios kartu turi tūkstančius kovinių galvučių, lyderiai įsipareigotų užtikrinti atsargų skaidrumą ir arsenalo mažinimą.
Tačiau padidėjus įtampai su Rusija, Šiaurės Korėja ir Kinija – branduolinėmis galybėmis – lūkesčiai dėl proveržio yra menki.
Trečiadienį daugybė karinių ir diplomatinių vadovų, įskaitant šešis buvusius valstybių vadovus, taip pat paragino branduolines valstybes pamiršti įtampą ir derėtis dėl ginkluotės kontrolės.
„Tamsiausiomis Šaltojo karo valandomis Sovietų Sąjunga ir Jungtinės Valstijos sugebėjo ir norėjo diskutuoti ir susitarti dėl priemonių branduolinio karo pavojui sumažinti“, – sakoma pareiškime.
Ekonominis spaudimas
Tikimasi, kad viršūnių susitikimo diskusijose apie Kiniją daugiausia dėmesio bus skiriama pastangoms diversifikuoti tiekimo grandines ir rinkas, tokiu būdu apsaugant G-7 šalių ekonomiką nuo galimo ekonominio šantažo.
Ginčuose su šalimis nuo Australijos iki Kanados kinų prezidento Xi Jinpingo (Si Dzinpingo) administracija pademonstravo norą blokuoti, apmokestinti ar apsunkinti prekybą be jokio įspėjimo ar paaiškinimo.
Baltųjų rūmų pareigūno J. Sullivano teigimu, tikimasi, jog lyderiai pasmerks šią, anot jo, ekonominę prievartą ir stengsis įveikti transatlantinius nesutarimus dėl to, kaip bendrauti su Kinija.
Vašingtonas laikosi agresyvios pozicijos ir blokuoja Kinijos galimybes gauti pažangiausių puslaidininkių bei įrangos jiems gaminti, be to, spaudė Japoniją ir Nyderlandus pasekti jo pavyzdžiu.
Tačiau Europos politikai, ypač Berlyne ir Paryžiuje, nori užtikrinti, kad rizikos mažinimas nereikštų ryšių su Kinija – viena didžiausių pasaulio rinkų – nutraukimo.
„Šis G-7 [susitikimas] nėra antikiniškas“, – prieš derybas Hirošimoje žurnalistams sakė vienas Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono (Emaniuelio Makrono) patarėjas.
„Turime pozityvią žinią Kinijai, jog... esame pasirengę bendradarbiauti su sąlyga, kad deramės kartu“, – pridūrė jis.
Susitikimo šeimininkė Japonija taip pat siekia užmegzti ryšius su besivystančiomis valstybėmis, kurias vilioja Kinijos investicijos. F. Kishida į Hirošimą pakvietė Indijos, Brazilijos ir Indonezijos vadovus.
Ketvirtadienį buvusioje Kinijos imperinėje sostinėje Siane bus galima pamatyti, kaip didėja Pekino ekonominė ir diplomatinė įtaka.
Ten Xi Jinpingas priims penkių Vidurinės Azijos šalių, kurios kadaise buvo laikomos priklausančiomis Maskvos orbitai, bet vis labiau traukia Pekiną, lyderius.
