„Sprendimas (dėl Vidurio Europos universiteto) priimtas per vėlai“, – sakoma G. Soroso pareiškime.

„Mes nebegalime sugrįžti į Vengriją, nes dauguma ten galiojančių įstatymų neatitinka akademinei laisvei keliamų reikalavimų“, – nurodoma jame.

Europos Sąjungos aukščiausios instancijos teismas antradienį nusprendė, kad įstatymas dėl užsienio finansuojamų universitetų, kuriuo pasinaudodama Vengrija uždarė CEU, yra nesuderinamas su Bendrijos teise.

„Vengrijos nustatytos sąlygos užsienio aukštojo mokslo institucijoms veikti jos teritorijoje yra nesuderinamos su ES teise“, – nurodė Europos Teisingumo Teismas (ETT).

Vengrijoje gimusio JAV finansininko ir filantropo G. Soroso 1991-aisiais Budapešte įkurtas CEU pernai buvo priverstas perkelti didžiąją dali savo veiklos į Vieną. Toks sprendimas buvo priimtas po ilgos ir įnirtingos teisinės kovos, Vengrijos premjero Viktoro Orbano pradėtos 2017 metais.

Vengrijos aukštojo mokslo įstatymas taikomas visoms aukštojo mokslo institucijoms, bet daugelio yra laikomas V. Orbano surengtu CEU puolimu.

G. Sorosas, kuris iš CEU valdybos pirmininko posto pasitraukė 2007 metais, taip pat remia pilietinę visuomenę ir demokratijai palankias iniciatyvas, kritiškai vertinančias V. Orbano konservatyvią ir vis autoritariškesnę vyriausybę.

Europos Komisija dėl šio įstatymo patraukė Vengriją į ETT. Antradienį paskelbtoje Teismo nutartyje sakoma, kad Vengrija negerbė savo įsipareigojimų Pasaulio prekybos organizacijai (PPO) bei pažeidė ES pagrindinių teisių chartijos nuostatas.

Konkrečiai Budapeštui nederėjo diskriminuoti tokių aukštųjų mokyklų kaip CEU reikalaujant, kad jos organizuotų tokio paties lygio kaip Vengrijoje mokymo programas savo kilmės šalyse – šiuo atveju JAV.

Minimu įstatymu Budapeštas taip pat susiejo užsienio universitetų veiklą Vengrijoje su dvišaliais valstybių susitarimais.

„Ši reikalavimas taip pat prieštarauja Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos nuostatoms, susijusioms su akademine laisve“, – sakoma ETT nutartyje.