Maskva ir Kyjivas jau apkaltino vienas kitą bandymu sužlugdyti susitarimą, o detalės, kaip galėtų veikti įsipareigojimas nutraukti „jėgos naudojimą“ Juodojoje jūroje, vis dar neaiškios.
Toliau apžvelgiame, kas šiuo metu žinoma apie JAV tarpininkaujamą paliaubų Juodojoje jūroje planą.
Ką sakė JAV
Baltieji rūmai antradienį pareiškė, kad Rusija ir Ukraina susitarė „užtikrinti saugią laivybą, atsisakyti jėgos naudojimo ir užkirsti kelią prekinių laivų naudojimui kariniais tikslais Juodojoje jūroje“.
Kyjivas tai patvirtino.
Maskva teigė sutinkanti, tačiau pirmiausia iškėlė sąlygas: pareikalavo prieš sustabdant bet kokius smūgius panaikinti sankcijas jos žemės ūkio produktams, daugiausia trąšų eksportui.
Kada tai prasidės?
Jungtinės Valstijos nenurodė jokio termino.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sakė manąs, kad susitarimas įsigaliojo nuo tos akimirkos, kai Jungtinės Valstijos antradienį paskelbė savo pareiškimą.
Kremlius pareiškė, kad laikysis susitarimų, kai bus įvykdytos jo sąlygos.
Abi pusės teigė, kad tęs derybas su Jungtinėmis Valstijomis.
Karinė padėtis Juodojoje jūroje
Ukrainai, kuri neturi tokio didelio karinio jūrų laivyno kaip Rusija, per Maskvos puolimą pavyko sėkmingai kovoti jūroje, jos dronams išstūmus Rusijos karo laivus į rytinę jūros dalį.
Kyjivas perspėjo, kad Rusijos karo laivų judėjimą už Juodosios jūros rytinės dalies laikys susitarimo pažeidimu.
„Tokiu atveju Ukraina turės visišką teisę panaudoti savigyną“, – antradienį sakė ukrainiečių gynybos ministras Rustemas Umerovas, kuris dalyvavo derybose Saudo Arabijoje su JAV pareigūnais.
Žlugęs grūdų sandoris
2023-iųjų vasarą Rusija pasitraukė iš Jungtinių Tautų (JT) tarpininkauto susitarimo, kuriuo siekta užtikrinti saugų laivų, gabenančių žemės ūkio produktus iš Ukrainos uostų, plaukiojimą.
Maskva skundėsi, kad nesilaikoma atskiro susitarimo, kuriuo siekiama užtikrinti Rusijos trąšų ir žemės ūkio produktų eksportą, nepaisant didžiulių Vakarų šalių sankcijų.
Nuo to laiko Ukraina sukūrė koridorius krovininiams laivams vakarinėje Juodosios jūros dalyje, tačiau komerciniai laivai nukentėjo nuo Rusijos.
Sunaikinti ukrainiečių uostai
Maskva taip pat ne kartą smogė Ukrainos uostų infrastruktūrai, ypač Odesoje, ir grūdų terminalams.
Ukrainos karinio jūrų laivyno atstovas Dmytro Pletenčukas šią savaitę sakė, kad nors Ukraina kariniu požiūriu jūroje yra „geresnėje padėtyje nei rusai“, ji turi išsaugoti savo uostus, kurie nuolat atakuojami iš oro.
„Mums paliaubos jūroje reiškia, kad bus nutrauktas Ukrainos uostų infrastruktūros apšaudymas“, – pažymėjo D. Pletenčukas.
Ukraina taip pat tikisi, kad bet kokiame susitarime dėl Juodosios jūros taip pat bus reikalaujama, kad Rusija nutrauktų smūgius iš karo laivų į sausumoje esančius objektus.
„Turime ne tik nutraukti atakas prieš mūsų uostus, bet ir VISIŠKAI SUSTABDYTI (raketų) „KALIBR“ PALEIDIMUS iš Juodosios jūros“, – nurodė Ukrainos parlamentaras Oleksijus Hončarenka.
Ko nori Rusija
Priešingai nei Ukraina, Rusija nesutiko su besąlygiškomis paliaubomis, kurias anksčiau šį mėnesį pasiūlė Jungtinės Valstijos.
Tačiau nuo tada, kai Donaldas Trumpas grįžo į valdžią ir pakeitė JAV politiką Rusijos atžvilgiu, Maskva tikėjosi, kad bus nutrauktos didžiulės Vakarų sankcijos jos ekonomikai.
Rusija nori, kad Vakarai atšauktų sankcijas valstybiniam žemės ūkio bankui „Rosselchozbank“ ir kitoms rusų finansų įstaigoms, susijusioms su maisto produktais ir trąšomis.
„Jungtinės Valstijos padės atkurti Rusijos prieigą prie pasaulinės žemės ūkio produktų ir trąšų eksporto rinkos“, taip pat „pagerins prieigą prie uostų ir mokėjimo sistemų tokiems sandoriams“, teigiama Baltųjų rūmų pareiškime.
Pastarosiomis savaitėmis Kremliaus šeimininkas Vladimiras Putinas nuolat kalbėjo apie sankcijų panaikinimą ir, matyt, tikėjosi, kad Vakarų šalių įmonės sugrįš į Rusiją.
„Tai svarbu Trumpui“
Daugelis abiejose pusėse svarstė, kaip susitarimas dėl Juodosios jūros gali priartinti taiką ir ar jis gali turėti tik simbolinę reikšmę.
Kariniu požiūriu „Juodosios jūros iniciatyva atrodo beprasmė, ten nevyksta jokie mūšiai“, sakė prokremliškas analitikas Sergejus Markovas.
D. Trumpas yra teigęs, kad gali labai greitai užbaigti karą ir trokšta rezultatų.
„Tai pirmiausia svarbu Trumpui“, – teigė S. Markovas.
„Jam reikia sėkmės istorijos, o paliaubos neveikia. Tai puikus būdas parodyti, kad yra tam tikrų taikos iniciatyvų“, – aiškino jis.
