Graikija sutiko su principu, kad būtų pratęsta dabar šaliai taikoma finansinės pagalbos programa, kurios galiojimas baigiasi šį mėnesį, kad Atėnai išvengtų nemokumo ir būtų rastas ilgalaikis skolų krizės sprendinys, pirmadienį pranešė šaltiniai Graikijos vyriausybėje.

„Pirmąkart priimame programos pratęsimą kaip vienintelį kelią į priekį“, – sakė vienas šaltinis, kai euro zonos lyderiai aptarė Graikijos ateitį Europos Sąjungos vieningosios valiutos zonoje, artėjant dabartinės pagalbos programos galutiniam terminui – birželio 30-ajai.

„Nežinome, kiek laiko būtų pratęsta ši programa“, – sakė kitas šaltinis.

Dabartinė pagalbos programa buvo priimta susitarus su ES, Europos centriniu banku (ECB) ir Tarptautiniu valiutos fondu (TVF) 2012 metais ir dukart pratęsta – pernai gruodį ir šių metų vasarį. Pastarąjį kartą ji buvo pratęsta keturiems mėnesiams iki birželio pabaigos.

Graikija turėjo sutikti su įpareigojimais vykdyti griežtas taupymo priemones mainais į finansinio gelbėjimo išmokas, bet sausį išrinkta premjero Aleksio Cipro (Alexis Tsipras) kairioji vyriausybė vengė prisiimti sunkių įsipareigojimų mainais į paskutinę 7,2 mlrd. eurų išmoką pagal dabartinę programą.

Atėnai vasarį užsitikrino keturių mėnesių pratęsimą, pažadėję pateikti alternatyvų griežtam taupymui, kurį reikalauja vykdyti skolintojų trejetas, tačiau darbinį paketą pateikė tik pirmadienį, kai euro zonos lyderiai susirinko spręsti, ar Graikija pakankamai nuveikė, kad gautų lėšų.

Negavusi tų pinigų Graikija negalėtų iki birželio 30 dienos gražinti TVF 1,5 mlrd. eurų skolų, todėl šaliai gali tekti paskelbti nemokumą ir chaotiškai pasitraukti iš euro zonos.

Vyriausybė: pasiūlymai dėl biudžeto „viršija“ skolintojų reikalavimus

Graikijos premjeras Aleksis Cipras (Alexis Tsipras) pirmadienį pareiškė, kad jo šalis pateikė pasiūlymą subalansuoti biudžetą 2015 ir 2016 metais, pagrįstą kreditorių pageidaujamais valstybės įplaukų pertekliaus uždaviniais ir esą „viršijantį“ skolintojų reikalavimus.

Naujienų agentūra AFP citavo A.Cipro laišką Europos Komisijos pirmininkui Jeanui-Claude'ui Junckeriui (Žanui Klodui Junkeriui), kuriame sakoma, jog bus siekiama, kad Graikijos pirminis biudžeto perteklius šiais metais būtų 1 proc., o ateinančiais metais – 2 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP).

Dėl šios priežasties Atėnai iškėlė sau tikslą imtis fiskalinių priemonių, kurios 2015 metais turėtų padidinti įplaukas 1,51 proc. BVP, o 2016 metais – 2,87 proc. BVP, šiek tiek daugiau negu prašo kreditoriai.

Taigi „reikalaujami uždaviniai buvo viršyti“, sakoma A.Cipro laiške.

Pirmadienio vakarą Graikijos vyriausybė pateikė šalies skolintojams 21 punkto pasiūlymų sąrašą, pabrėždama, kad išvardyti reikalavimai yra taikytini vidutiniam laikotarpiui ir kad jie nėra valdančiosios kairiosios partijos „Syriza“ bendrosios programos dalis.

Tie pasiūlymai, kurių daugumą jau paviešino Graikijos žiniasklaida, buvo sudaryti po „sunkių derybų pasiekti susitarimą, kuris (neigiamai) nepaveiktų darbininkų teisių ir neišardytų socialinės darnos“, nurodė vyriausybė.

Į tą dokumentą buvo įtrauktas finansų ministro Janio Varufakio (Yanis Varoufakis) pasiūlymas išpirkti 27 mlrd. eurų vertės Graikijos obligacijas, priklausančias Europos centriniam bankui (ESB), naudojant Europos stabilumo mechanizmo (ESM) lėšas, kad būtų galima padidinti tų vertybinių popierių išpirkimo terminus – ir tuo pačiu metu naudoti dabartinę ECB kiekybinio lengvinimo politiką.

Taip pat planuojama labiau apmokestinti didesnes pajamas gaunančius žmonės ir „prabangos prekių“, tokių kaip sportiniai automobiliai, plaukimo baseinai, pramoginiai laivai ir privatūs lėktuvai, pirkėjus.

Taip pat siūloma papildomai 12 proc. apmokestinti didesnį negu 500 tūkst. eurų pelną iš verslo veiklos, o bendrovėms nuo 2016 metų būtų taikomas 29 proc., o ne dabartinis 26 proc. pelno mokestis.

Skolintojai taip pat siūlė Graikijai padidinti nuo 13 iki 23 proc. pridėtinės vertės mokesčio tarifą viešbučiams ir restoranams, argumentuodami, kad tai daugiausiai paveiks turistus iš Prancūzijos ir Vokietijos. Ar šis pasiūlymas bus priimtas, Atėnai dar nepatvirtino.

Graikijos premjeras: kamuolys yra ES pusėje

Graikijos premjeras Aleksis Cipras (Alexis Tsipras) pirmadienį pareiškė, kad dabar tik nuo Europos vadovybės priklauso, ar bus pasiektas susitarimas dėl pagalbos skolų slegiamiems Atėnams, kuri išgelbėtų šalį nuo nemokumo.

Tai A.Cipras pareiškė po to, kai jo vadovaujama vyriausybė pateikė Briuseliui naują reformų planą.

„Kamuolys yra Europos vadovybės pusėje“, - sakė ultrakairiųjų premjeras žurnalistams po pirmadienį skubiai sušaukto euro zonos valstybių viršūnių susitikimo.

„Mūsų pasiūlymai buvo priimti kaip pagrindas institucijų diskusijoms“, - sakė A.Cipras, turėdamas galvoje Graikijos kreditorius - Europos Komisiją, Europos centrinį banką ir Tarptautinį valiutos fondą.

„Derybos bus tęsiamos dvi artimiausias dienas. Nenorime fragmentuoto susitarimo ribotam laikotarpiui. Norime pilnutinio ir tvaraus sprendinio“, - pabrėžė Graikijos vyriausybės vadovas.

A.Cipras, kuris į valdžią atėjo sausį, atmeta Graikijos kreditorių reikalavimus imtis naujų taupymo priemonių mainais į tolesnę finansinę pagalbą, kad šalis išvengtų nemokumo, kai birželio 30-ąją turės grąžinti didelę sumą TVF.

„Pirmą kartą našta neguls ant dirbančiųjų ir pensininkų pečių. Giname viduriniosios klasės šeimas, ir pirmą kartą našta teks tiems, kurie gali mokėti, kad galiausiai išbristume iš šios krizės, kuri kankino mus penkerius metus“, - sakė premjeras.

Euro zonos lyderiai po pirmadienio susitikimo nurodė, kad artėjama prie susitarimo dėl Graikijos skolų krizės, tačiau dar reikia padirbėti.

Ekonomikos eurokomisaras neabejoja, kad susitarimas bus pasiektas

Europos Sąjungos ekonomikos reikalų komisaras antradienį pareiškė „esąs tikras“, kad Graikija ir jos tarptautiniai kreditoriai pasieks susitarimą dėl Atėnų skolų.

„Esu tikras, kad pasieksime susitarimą“, - sakė Pierre'as Moscovici (Pjeras Moskovisis) prancūzų radijui.

Tai eurokomisaras pareiškė augant viltims, kad bus rasta išeitis iš penkis mėnesius trunkančios aklavietės, į kurią yra patekusios derybos tarp Graikijos ir jos skolintojų.

Pasak P.Moscovici, siekiant kompromiso, dar reikia padirbėti dėl pridėtinės vertės mokesčio ir pensijų reformos.

Šaukiamas dar vienas Eurogrupės susitikimas

Euro zonos šalių finansų ministrai trečiadienį surengs dar vieną susitikimą, kuriame bus mėginama pasiekti galutinį susitarimą dėl finansinės pagalbos skolų naštos slegiamai Graikijai, pranešė Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas.

Šios derybos išvyks Europos Sąjungos lyderių viršūnių susitikimo išvakarėse.

„Ministras pirmininkas (Aleksis) Cipras (Alexis Tsipras) ir institucijos dabar drauge dirbs, kad Eurogrupė trečiadienį vakare turėtų rezultatą, kuris galėtų būti pristatytas ketvirtadienį ryte“, - sakė D.Tuskas per spaudos konferenciją po skubiai sušaukto euro zonos viršūnių susitikimo, kuris pirmadienį vyko Briuselyje.

Anksčiau pirmadienį buvo surengtas 19-os euro zonos valstybių finansų ministrų, vadinamosios Eurogrupės, susitikimas, tačiau jame nepavyko pasiekti susitarimo dėl naujo reformų plano, kurį išvakarėse pateikė Graikija.

Tuo tarpu Europos Komisijos vadovas Jeanas-Claude'as Junckeris (Žanas Klodas Junkeris) pareiškė „esąs įsitikinęs“, kad po penkių mėnesių aklavietės galutinis susitarimas tarp Graikijos ir jos tarptautinių kreditorių - ES bei Tarptautinio valiutos fondo - bus pasiektas šią savaitę.

„Esu tikras, kad per šią savaitę pasieksime galutinį susitarimą, ir tai įvyks dėl paprastos priežasties - privalome sudaryti tą susitarimą šią savaitę“, - pabrėžė jis.

Vengė debatų apie Graikijos skolas

Briuselyje susitikę Europos lyderiai pirmadienį kruopščiai vengė opaus klausimo dėl milžiniškos Graikijos skolų naštos restruktūrizavimo, o šiuos debatus pradėti mažiausiai linkusi buvo Vokietija.

„Tai nėra skubus klausimas“, – Vokietijos kanclerė Angela Merkel, pajėgiausios Europos Sąjungos ekonomikos lyderė, pareiškė atsakydama į klausimą dėl Graikijos skolų, kurios sudaro 180 proc. bendrojo vidus produkto.

Graikijos finansinio gelbėjimo programos išvarginta Vokietija itin vengė kalbėti apie Atėnų skolas, o po viršūnių susitikimo A.Merkel sakė, kad šis klausimas „nebuvo atvertas debatams“, nors daugelis ekonomistų įsitikinę, kad ta skolų našta yra nepakeliama ir kad šios temos nepavyks apeiti.

Pirmadienį surengtame viršūnių susitikime euro zonos lyderiai tikėjosi pagaliau rasti išeitį, kurią būtų galima galutinai priimti vėliau šią savaitę ir kuri apsaugotų Atėnus nuo bankroto bei tikėtino pasitraukimo iš euro zonos.

Europos Komisijos vadovas Jeanas-Claude'as Junckeris (Žanas Klodas Junkeris), pagrindinis šių derybų tarpininkas, sakė, kad šis susitikimas „nebuvo tinkamas laikas diskutuoti“ apie opų skolų klausimą.

Prancūzija taip pat nebuvo linkusi kelti šios temos – bent jau viešai, susirūpinusi dėl Berlyne galinčio kilti triukšmo, kuris sukeltų pavojų bet kokiam susitarimui su Atėnais.

„Grąžinimo terminų pratęsimas arba skolos restruktūrizavimas – visa tai gali būti tik antroje stadijoje“, – žurnalistams sakė Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as (Fransua Holandas).

„Skolų tema (kol kas) nediskutuojama ... bet būtina pasiųsti signalą, kad ji bus keliama vėliau“, kai bus sudarytas trumpalaikis susitarimas su Atėnais, pridūrė jis.

Graikijos premjeras pakartotines derybas dėl šalies skolų laiko savo pastangų iš naujojo svarstyti Atėnams suteiktos 240 mlrd. eurų vertės finansinio gelbėjimo programos, kuri buvo antroji nuo 2010 metų, sąlygas.

Vyriausybės vadovas Aleksis Cipras (Alexis Tsipras) pirmadienį dar kartą pareiškė, kad Graikija nusipelnė pakeliamos skolų naštos ir kad ši sąlyga turėtų būti įtraukta į bet kokią sutartį, kuri Atėnams atvertų galimybę gauti paskutinę gyvybiškai svarbios finansinės pagalbos išmoką mainais į įsipareigojimą vykdyti reformas.