Graikijos įstatymų leidėjai ketvirtadienį pradėjo svarstyti susitarimą dėl jau trečiojo šalies finansinio gelbėjimo paketo, kuris penktadienį turėtų būti pateiktas ant euro zonos finansų ministrų susitikimo darbo stalo Briuselyje.

Diskusijos prasidėjo parlamento komitete, o vėliau bus surengti viso parlamento debatai.

Trejų metų trukmės ir apie 85 mlrd. eurų vertės programoje numatoma, kad Atėnai vykdys griežtą taupymą ir didins mokesčius, o premjeras Aleksis Cipras (Alexis Tsipras) sakė neturintis kitos išeities, tik sutikti su šiuo planu. Jo radikali kairioji partija „Syriza“ laimėjo sausį vykusius rinkimus, pažadėjusi, kad nutrauks diržų veržimo politiką, vykdytą pagal su ankstesnius Graikijos finansinio gelbėjimo susitarimus.

Dėl ketinamų prisiimti įsipareigojimų kilo didelių nesutarimų tarp A.Cipro ir jo paties partijos, bet preliminarus susitarimas buvo priimtas su opozicijos partijų pagalba.

Per diskusijas parlamento komitete, kurios vėlavo ilgiau negu valandą, bus nutarta, kada vakare prasidės bendra parlamento sesija.

Ketvirtadienio vakarą, kai tą projektą imsis svarstyti visa asamblėja, prie parlamento planuojama rengti demonstracijas prieš griežtą taupymą.

Finansinės pagalbos techninės sąlygos buvo suderintos anksčiau šią savaitę su Graikijos skolintojais – Europos centriniu banku (ECB), Europos Komisija ir Tarptautiniu valiutos fondu (TVF). Tas susitarimas buvo pasiektas po kelis mėnesius trukusių įtemptų diskusijų ir žlugusių derybų, kurios brangiai kainavo Graikijos ekonomikai.

Jeigu susitarimą priims Graikijos parlamentas, jam dar turės pritarti 19 euro zonos šalių užsienio reikalų ministrai, kurie susitiks penktadienio popietę.

Graikijai labai reikalingos papildomos lėšos, kad rugpjūčio 20 dieną šalis galėtų grąžinti ECB didelę sumą, paskolintą pagal pirmąją finansinio gelbėjimo programą. Atėnai nepriėmė pasiūlymų paimti tarpinę paskolą, kad galėtų atsiskaityti su skolintojais, tvirtindami, kad sieks galutinės sutarties.

Finansų ministras Euklidas Cakalotas (Euclid Tsakalotos) pabrėžė, kad padėtį reikia spręsti greitai, ir paragino įstatymų leidėjus sutikti, kad debatai vyktų skubos tvarka – tokiu atveju balsavimą būtų galima surengti po vienos diskusijų dienos.

„Jeigu rytoj Eurogrupei nebus pateiktas joks susitarimas ... mums teks paimti tarpinę paskolą. Tie, kas nori šitaip rizikuoti, gali balsuoti prieš“ svarstymą skubos tvarka, ministras sakė prasidėjus diskusijoms komitete.

Jeigu būtų sutarta dėl nagrinėjimo skubos tvarka, parlamento diskusijos dėl siūlomos sutarties galėtų prasidėti ketvirtadienio vakarą, o balsavimas įvyktų apie vidurnaktį arba vėliau.