Graikijos parlamentas trečiadienį išrinko proeuropietiškų konservatyvių pažiūrų Prokopį Pavlopulą (Prokopis Pavlopoulos) naujuoju šalies prezidentu, o šis žingsnis turėtų sustiprinti kraštutinės kairiosios vyriausybės pozicijas kritiškai svarbiose derybose dėl Europos Sąjungos finansinės pagalbos.

Buvęs ministras ir viešosios teisės ekspertas buvo pasiūlytas į šį postą siekiant užsitikrinti labai reikalingą kitų partijų palaikymą, kai skolų prislėgta Graikija stengiasi susitarti dėl naujos skolinimosi sutarties su tarptautiniais kreditoriais.

64 metų P.Pavlopulas į daugiausiai reprezentacinį prezidento postą penkerių metų kadencijai buvo išrinktas 233 balsais. Kad laimėtų, 300 vietų parlamente jam reikėjo užsitikrinti ne mažiau 180 deputatų palaikymą.

P.Pavlopulo kandidatūra į prezidento postą laikyta saugiu pasirinkimu, nes jis nebuvo siejamas su ankstesnės konservatorių vyriausybės prisiimtais įsipareigojimais tarptautiniams kreditoriams pagal itin nepopuliarią finansinės pagalbos programą.

Nors P.Pavlopulas nebalsavo prieš griežto taupymo priemones, pasiūlytas jo Naujosios demokratijos partijos, jis atsiribojo nuo diržų veržimo politikos, kuri, pasak daugelio graikų, smaugia šalies ekonomiką ir baudžia neturtinguosius.

Būtent nesugebėjimas išrinkti prezidento pernai gruodį atvedė Graikiją į pirmalaikius rinkimus, per kuriuos sausį į valdžią atėjo kraštutinė kairioji partija „Syriza“.