Mes normali pora, mylime vienas kitą, mums gera kartu, tik mes nesimylime.
Jau daugiau kaip pusę metų Paulas ir Amanda susituokę. Iš pirmo žvilgsnio jie niekuo nesiskiria nuo bet kurių kitų įsimylėjėlių. Vaikšto visur kartu susikibę už rankų, apsikabinę, ir vienas kito pasiilgsta, jei tenka išsiskirti.

Tačiau kartu gyvenantys vyras ir žmona vis dar nekalti. "Mes aseksualai. Bendraujame kaip draugai ir neturime lytinio potraukio. Bet susitarėme, kad jei kada nors vienas iš mūsų užsigeis pabandyti pasimylėti, kitas neprieštaraus", – poros gyvenimo moto dienraščiui "The Guardian" stengėsi paaiškinti Paulas.

Užteko tik bendrauti

Tai, kad jis nėra toks kaip visi, Paulas pradėjo pastebėti būdamas 13–14 metų. Lytiškai bręstantys jo bendraamžiai jau draugavo su mergaitėmis ir, pasitaikius progai, stengdavosi jas pabučiuoti ar paglamonėti. Vėliau artimiausiams bičiuliams girdavosi savo laimėjimais.

Skirtingai nuo jų Paulas niekada nesiekė merginų palankumo. Jausdamas įtarius bendraamžių žvilgsnius jis nusprendė susirasti draugę, tačiau visos jo draugystės gan greitai iširdavo. Mergaitės norėjo bučinių, o Paului užtekdavo vien pabendrauti.
Jo niekad netraukė pornografija, jis niekada nefantazavo apie nuogos moters kūną. Tai jam buvo per daug nuobodu.

Iš kitos planetos?

Bendraudamas su bendraamžiais Paulas jau buvo pradėjęs jausti diskomfortą, bet naršydamas internetą jis netyčia rado bendro likimo žmogų.

"Aš ne vienas toks šiame pasaulyje", – apsidžiaugė vaikinas. Šiek tiek vėliau jis išgirdo apie aseksualus, o susiradęs internete jų puslapį, tapo vienu jų bendruomenės nariu.
"Mes tokie pat žmonės kaip visi kiti, – apie likimo draugus kalbėjo kitas aseksualų bendruomenės narys. – Kuo skiriasi kairiarankiai nuo kitų žmonių? Jie nėra blogesni ar geresni už dešiniarankius. O juk vos prieš kelis šimtmečius kairiarankius galėjo apkaltinti tarnyste šėtonui ir sudeginti. Dėl mokytojų konservatyvumo kairiarankiai dar prieš kelis dešimtmečius buvo verčiami rašyti dešine ranka. Tas pat ir su mumis. Vis tie stereotipai."

Sulaužyti priešišką visuomenes nuostatą, tiksliau, pabandyti paaiškinti, ką jaučia aseksualai, pasiryžęs 41 metų vyras pateikė ir kitų pavyzdžių.

"Įsivaizduokite, kad jūs gyvenate Kentauro žvaigždyne, kur dominuoja antakių kultūra. Rodyti antakį viešumoje nepadoru. Liesti savo ar svetimo žmogaus antakį reikėtų už uždarų durų, palaižyti jį būtų galima tik po vestuvių. Vis dėlto visuomenė taisyklių nesilaiko. Ypač jaunimas. Mokiniai, galvodami vien apie tankius antakius, netgi meta mokslus ir pasislėpę atokiose vietelėse užsiima nepadoriais dalykais automobiliuose. Tačiau ar visi turi kalbėti apie tai, kaip jie palaižė antakį? Ar visos mintys turi būti sutelktos ties tuo dalyku? Visi turi antakius, bet ar tai pats svarbiausias dalykas gyvenime?" – retoriškai klausė prisistatyti atsisakęs vyras.

Jaučiasi nesuprasti ir engiami

Šiuolaikinėje visuomenėje aseksualai jaučiasi engiami. "Jei nori bendrauti su kitais žmonėmis, jei nori būti priimtas į visuomenę, turi įrodyti savo seksualumą, žaisti pagal jos taisykles", – įsitikinęs vyriškis.

Jo nuomone, taip yra dėl išankstinių nuostatų, kurios kyla iš religijos dogmų ir vyresnio amžiaus žmonių požiūrio. "Nors sekso tema daugeliui – tabu, ji dominuoja. Ji yra priimtinesnė, nes seksualumas įprastas labiau nei aseksualumas", – teigė jis.
Tačiau niekinami žmonių aseksualai nesijaučia nuskriausti Dievo ir gamtos. Jiems gerai taip, kaip yra.

"Žmogus, kuris mėgo meilės žaidimus, bet vėliau dėl kokios nors priežasties prarado galimybę jais džiaugtis, jausis labai nuskriaustas. Kai kurie žmonės mano, kad ir mes turėtume taip jaustis, bet taip nėra. Mes kartais džiaugiamės, kad mums pavyko išvengti tų problemų, kurias slegia kai kurias seksualų poras, kad mums nereikia dėl to kreiptis į psichologus", – apie aseksualumą ir aseksualus pasakojo vyras.

Jis mano, kad seksas nebūtinai turi būti logiška meilės išdava. Reikšti meilę galima ir kitaip – bučiniais, mylavimais, apkabinimais, o draugystę stiprina abipusė pagarba ir pagalba. Taigi poros galėtų ir visai apsieiti be sekso – juk taip gyvena Paulas ir Amanda. Jie tokie laimingi...