Hillary Clinton (Hilari Klinton) antradienį atsiprašė už tai, kad eidama valstybės sekretorės pareigas naudojosi privačiu elektroninio pašto serveriu, ir sakė, kad tas sprendimas, metantis šešėlį jos pastangoms tapti Demokratų partijos kandidate būsimuose prezidento rinkimuose, buvo „klaida“.

Aiškia demokratų favorite kol kas laikoma H.Clinton, parama kuriai pastaruoju metu ėmė mažėti, ilgą laiką ignoravo dėl jos elektroninių laiškų įsiplieskusį skandalą, kurį traktavo kaip dirbtinai išpūstą nesusipratimą.

Tačiau antradienį interviu televizijos ABC laidai „World News Tonight“ buvusi valstybės sekretorė sakė, kad prisiima visą atsakomybę dėl šio reikalo ir apgailestauja.

„Tai buvo klaida. Atsiprašau už tai. Prisiimu atsakomybę“, - sakė ji naujienų televizijai.

H.Clinton 2009-2013 metais, kai ėjo valstybės sekretorės pareigas, vietoje oficialios vyriausybės elektroninio pašto sistemos visam susirašinėjimui naudojo privačią elektroninio pašto dėžutę ir namų serverį.

Iki antradienio H.Clinton nebuvo paskelbusi tiesioginio atsiprašymo dėl šio reikalo.

„Aš, žinoma, norėčiau, kad būčiau pasirinkusi kitaip“, - sakė buvusi pirmoji JAV ponia praėjusią savaitę ir pridūrė, jog jai „gaila“, kad ši kontroversija „sukėlė painiavos“ visuomenei.

„Dabar man atrodo, jog, nors tai ir buvo leidžiama, man derėjo naudotis dviem elektroninio pašto dėžutėmis, viena - asmeniniam susirašinėjimui, kita - su darbu susijusiems laiškams“, - sakė H.Clinton.

Besitęsianti elektroninių laiškų saga skaudžiai smogė H.Clinton populiarumui - penktadienį paskelbti „Gallup“ apklausos duomenys rodo, kad palankiai ją vertina 41 proc. respondentų, o nepalankiai - 51 procentas. Toks jos palaikymo mastas yra mažiausias nuo 1992 metų.

Tačiau H.Clinton tvirtino, kad yra pajėgi atlaikyti šią audrą, ir interviu ABC sakė: „Aš galiu ją išgyventi, nes manau, jog kandidatuoju, kad daryčiau tai, ko reikia šiai šaliai“.

Vis dėlto mažai tikėtina, kad šis reikalas greitai bus pamirštas, turint galvoje, kad Valstybės departamentas, kuriam H.Clinton praėjusių metų pabaigoje perdavė 30 tūkst. savo oficialių elektroninių laiškų, tebeviešina juos pluoštais.

Daugelyje šių laiškų yra informacijos, kuri atgaline data buvo įslaptinta, o tai kelia klausimų, ar H.Clinton tinkamu būdu siųsdavo ir gaudavo slapto pobūdžio medžiagą ir ar saugumo priemonės buvo pakankamos apsaugoti jos serverį nuo kompiuterinių įsilaužėlių.

H.Clinton tvirtino, kad per savo kadenciją prie Valstybės departamento vairo ji „nesiuntė ir negaudavo jokios informacijos, kuri tuo laikotarpiu buvo su slaptumo žyma“.

Ji taip pat pridūrė, kad „visi“, su kuriais ji susirašinėjo elektroniniu paštu, įskaitant „žmones Baltuosiuose rūmuose ir, suprantama, visus Valstybės departamente“, žinojo, kad ji naudojasi privačia elektroninio pašto dėžute.

Demokratų stovykloje augant nerimui dėl elektroninių laiškų skandalo pasekmių, viceprezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) pradėjo viešai svarstyti galimybę jam pačiam siekti prezidento posto.

Paklausta, ar J.Bidenas būtų geras lyderis, H.Clinton nenorom pareiškė savo palaikymą šiam demokratui, su kuriuo drauge glaudžiai dirbo prezidento Baracko Obamos (Barako Obamos) pirmosios kadencijos administracijoje.

„Manau, jis galėtų būti geras prezidentas, nėra jokių abejonių“, - sakė buvusi valstybės sekretorė.

H.Clinton kandidatūrą remia 42 proc. demokratų, rodo antradienį Monmuto universiteto paskelbti naujausio tyrimo duomenys. Vos prieš mėnesį parama jai siekė 52 procentus.

Tuo tarpu J.Bideną remia 22 proc. demokratų - 10 proc. daugiau, palyginti su rugpjūčiu.

Paklausta apie respublikonų favoritą Donaldą Trumpą (Donaldą Trampą), kuris pagal populiarumą smarkiai lenkia savo konkurentus partijoje ir vis didina atotrūkį nuo jų, H.Clinton kalbėjo griežčiau.

„Jis nepasakys jums, kaip jis ką nors padarys“, - sakė ji.

„Amerikiečiams reikia lyderio, kuriam jie vėl rūpėtų. Taigi būtent tai ir ketinu pamėginti daryti“, - pridūrė buvusi valstybės sekretorė.