Buvęs Vokietijos kancleris Helmutas Kohlis (Helmutas Kolis), viena centrinių Europos integracijos figūrų, paragino politikus, dalyvaujančius vėliau šį mėnesį vyksiančių rinkimų į Europos Parlamentą kampanijoje, padėti piliečiams užmegzti emocinį ryšį su Europa, kuri vis dar yra taikos ir laisvės projektas.

84 metų politikos veteranas konservatorius, kuris taip pat buvo Vokietijos suvienijimo architektas, interviu laikraščiui „Bild“ sakė, kad Europos žmonės turi mobilizuotis ir atiduoti savo balsus gegužės 25-ąją vyksiančiuose rinkimuose.

"Europos likimas tebėra karo ir taikos bei visko, kas su tuo susiję, - laisvės, gerovės ir demokratijos - klausimas“, - sakė H.Kohlis, kuris kanclerio postą užėmė 1982-1998 metais ir buvo dabartinės Vokietijos lyderės Angelos Merkel mentorius jos politinės karjeros pradžioje.

Kai kurios Europoje vyraujančių politinių srovių partijos, kurioms nerimą kelia prognozuojamas sėkmingas populistinių ir euroskeptiškų partijų pasirodymas rinkimuose, mėgina apeliuoti į rinkėjus pasitelkę vertybes, kuriomis buvo pagrįsta Europos partnerystės idėja, užgimusi ant Antrojo pasaulinio karo griuvėsių.

Krikščionis demokratas H.Kohlis sakė norįs, kad Europos Parlamento rinkimus laimėtų konservatorių partijos, o jo draugas, buvęs Liuksemburgo premjeras Jeanas Claude'as Junckeris (Žanas Klodas Junkeris) taptų naujuoju Europos Komisijos pirmininku.

Paklaustas, koks turėtų būti naujojo Europos Komisijos vadovo, kurio paskyrimui didelės reikšmės turės Europos Parlamento rinkimų rezultatai, svarbiausias prioritetas, H.Kohlis atsakė: „Jis turi padaryti Europą visų europiečių širdies reikalu“.

H.Kohlis, kuris yra silpnos sveikatos ir paprastai pasirodo invalido vežimėlyje, taip pat sakė, jog labai nerimauja dėl situacijos Ukrainoje ir kad diplomatinės pastangos ieškoti sprendimo turi tęstis.

„Tai labai rimta situacija. Visų pirma privalome pradėti vėl kalbėtis vieni su kitais. Mano gyvenimiška patirtis man sako, jog tai įmanoma. Tiesiog turime to norėti“, – sakė H.Kohlis, kuris bendravo su buvusiu sovietų lyderiu Michailu Gorbačiovu, kai Rytų Europoje žlugo komunizmas.