Praėjus kiek laiko po incidento Izraelis patvirtino informaciją apie šias žūtis. Tuo pat metu Egipto sostinėje toliau vyksta derybos dėl laikinų paliaubų ir įkaitų išlaisvinimo.

Kalbėdamas Kataro transliuotojui „Al Jazeera“, I. Haniyeh užsiminė, kad šis smūgis, per kurį taip pat žuvo keturi jo anūkai, buvo bandymas pakeisti „Hamas“ derybinę poziciją.

„Jei jie mano, kad tai privers „Hamas“ pakeisti savo pozicijas, jie klysta“, – pareiškė jis.

Trečiadienį JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) nurodė, kad „Hamas“ turėtų imtis veiksmų dėl naujausio paliaubų pasiūlymo, kurį grupuotė teigia šiuo metu svarstanti.

Pagrindinė Izraelio sąjungininkė JAV taip pat didina spaudimą žydų ministrui pirmininkui Benjaminui Netanyahu (Benjaminui Netanjahui) derėtis dėl paliaubų, intensyvinti humanitarinės pagalbos srautą į palestiniečių anklavą ir atsisakyti planų pulti pietinį Rafacho miestą.

Jei jie mano, kad tai privers „Hamas“ pakeisti savo pozicijas, jie klysta.

Antradienį transliuotame interviu JAV prezidentas nurodė, kad B. Netanyahu daro klaidą Gazos Ruožo atžvilgiu, o o kiek vėliau pareiškė, jog Izraelis neįleidžia pakankamai pagalbos palestiniečių anklavui.

Nepaisydamas raginimų nutraukti ugnį, Izraelis ankstyvą ketvirtadienio rytą smogė Gazos Ruožui, anot liudininkų – pietinei jo daliai.

Kruviniausias visų laikų karas Gazos Ruože prasidėjo po to, kai spalio 7-ąją „Hamas“ surengė precedento neturintį išpuolį, per kurį Izraelyje žuvo apie 1 tūkst. 170 izraeliečių ir užsieniečių, daugiausia civilių, rodo AFP kaupiami duomenys, paremti oficialiais Izraelio skaičiais.

„Hamas“ taip pat paėmė apie 250 įkaitų, iš kurių, Izraelio žiniomis, Gazos Ruože dar yra 129, įskaitant 34 žuvusius įkaitus.

Pažadėjęs sunaikinti „Hamas“, Izraelis pradėjo didžiulį karinį puolimą, per kurį Gazos Ruože žuvo 33 tūkst. 482 žmonės, daugiausia moterys ir vaikai, skelbia „Hamas“ valdomos teritorijos Sveikatos apsaugos ministerija.

„Hamas“ studijuoja pasiūlymą

Derybos, kurioms tarpininkauja Jungtinės Valstijos, Egiptas ir Kataras, vyksta nuo sekmadienio.

„Hamas“ atstovas Dohoje Hossamas Badranas (Hosamas Badranas) naujienų agentūrai AFP sakė: „Hamas“ studijuoja pateiktą pasiūlymą [...]. Ji dar neatsakė.“

Pagal platinamas gaires kovos būtų sustabdytos šešioms savaitėms, o maždaug 40 įkaitų būtų paleisti mainais į šimtus Izraelyje kalinamų palestiniečių.

J. Bidenas trečiadienio spaudos konferencijoje sakė: „Dabar tai priklauso nuo „Hamas“, jiems reikia judėti dėl pateikto pasiūlymo.“

Vis labiau girdisi tarptautinė kritika dėl to, kaip Izraelis kariauja šį karą, ir dėl itin mažo į Gazos Ruožą patenkančios humanitarinės pagalbos kiekio.

Trečiadienį Ispanijos ministras pirmininkas Pedro Sanchezas (Pedras Sanchesas) įspėjo, kad, jo žodžiais, neproporcingas Izraelio atsakas Gazos Ruože vykstančiame kare su „Hamas“ gali destabilizuoti Vidurinius Rytus, o kartu ir visą pasaulį.

Ispanija ir dar kelios Vakarų valstybės, įskaitant Airiją ir Australiją, užsimena, kad netolimoje ateityje galėtų pripažinti palestiniečių valstybę ir kad toks pripažinimas būtų pradžia platesnio masto taikos deryboms.

„Klaida“

Izraelio karo kabineto narys Benny Gantzas (Benis Gancas) sakė, kad karine prasme „Hamas“ yra nugalėta, bet pažadėjo tęsti kovą su „tuo, kas iš jos liko“, kad ir ne vienus ateinančius metus.

Jis taip pat atkartojo B. Netanyahu pažadus įžengti į Gazos Ruožo pietuose esantį Rafachą, nors vis labiau nerimaujama dėl ten esančių civilių. „Įžengsime į Rafachą. Sugrįšime į Kan Junisą“, – sakė jis.

Rafache – paskutiniame Gazos Ruožo mieste, dar nepatyrusiame Izraelio sausumos pajėgų įsiveržimo, glaudžiasi daugiau kaip 1,5 mln. civilių, pasitraukusių nuo karo veiksmų kitose teritorijos vietose.

JAV ne kartą įspėjo nepulti Rafacho.

Parodydamas vis didesnį nusivylimą „vanagiškų“ pažiūrų B. Netanyahu, J. Bidenas šią savaitę paskelbė vieną kritiškiausių savo komentarų dėl karo Gazos Ruože.

„Manau, kad tai, ką jis daro, yra klaida. Aš nepritariu jo požiūriui“, – nurodė J. Bidenas JAV ispaniškai transliuojančiam televizijos tinklui „Univision“. Prezidento interviu buvo parodytas antradienį vakare.

Kaip sakiau ministrui pirmininkui Netanyahu, mūsų įsipareigojimas Izraelio saugumui Irano ir jo parankinių grasinimų akivaizdoje yra geležinis.

J. Bidenas paragino B. Netanyahu paskelbti paliaubas, leisti ateinančias šešias ar aštuonias savaites į Gazos Ruožą tiekti maistą ir vaistus.

Griežtesnė Vašingtono pozicija dėl pagalbos davė tam tikrų rezultatų, paskelbė JAV tarptautinė plėtros agentūra (USAID).

Pastarosiomis dienomis situacija dėl pagalbos vežimo labai pasikeitė, sakė USAID administratorė Samantha Power (Samanta Pauer). Vis dėlto ji tvirtino, kad Izraeliui reiktų daryti daugiau.

Izraelio gynybos ministras Yoavas Gallantas (Joavas Galantas) trečiadienį sakė, kad Izraelis „užtvindys Gazą pagalba“ atidarius naują perėją prie šiaurinės sienos, supaprastinus patikrinimus ir drauge su Jordanija organizavus du naujus maršrutus.

Pasak ministro, tikimasi, kad į Gazos Ruožą įvažiuos po 500 sunkvežimių su pagalbos kroviniais – tai maždaug toks pats pagalbos lygis, koks būdavo prieš karą.

Iranas grasina Izraeliui

Kilus karui nuogąstaujama, kad jis gali apimti didesnį regioną.

Irano aukščiausiasis lyderis ajatola Ali Khamenei (Ali Chamenėjus) trečiadienį įspėjo Izraelį, kad jis „turi būti nubaustas ir bus nubaustas“ už praėjusios savaitės smūgį Irano konsulatui Damaske, dėl kurio Teheranas kaltina izraeliečius.

Izraelio užsienio reikalų ministras Israelis Katzas (Israelis Kacas) atsakė įrašu persų kalba: „Jei Iranas atakuos iš savo teritorijos, Izraelis reaguos ir atakuos Iraną.“

Turėdamas galvoje Irano grasinimus J. Bidenas trečiadienį pažadėjo „geležinę“ paramą Izraeliui.

„Kaip sakiau ministrui pirmininkui Netanyahu, mūsų įsipareigojimas Izraelio saugumui Irano ir jo parankinių grasinimų akivaizdoje yra geležinis“, – pabrėžė J. Bidenas.

Vokietijos oro bendrovė „Lufthansa“ trečiadienį paskelbė sustabdžiusi skrydžius į Teheraną ir iš jo, tikriausiai iki ketvirtadienio. Priežastimi kompanija nurodė „dabartinę padėtį Viduriniuose Rytuose“.